K. Donelaičio poemos „Metai“ problematika

K. Donelaičio poemoje „Metai“ pastebime ne tik nepaprastai išraiškingą ir spalvingą autoriaus žodyną, tačiau ir XVIIIa. problemas, su kuriomis susidūrė Mažosios Lietuvos gyventojai. K. Donelaitis šiuo kūriniu atskleidė kasdienį būrų gyvenimą ir moralinį smukimą. XVIIIa. - lietuvių tautai sunkus laikotarpis, kuomet vyko kolonizacija, germanizacija, todėl lietuvininkai susidurdavo su įvairiomis problemomis kaip būrų nutautėjimas, bedievystė ir kt.

XVIIIa. Tai sudėtingas laikotarpis Mažosios Lietuvos lietuvininkams. Baudžiava ir aukštuomenės bei būrų moralinė degradacija. Šiuo laikotarpiu vyko spartus lietuvių nutautėjimas dėl germanizacijos (Mažosios Lietuvos dalis priklausė Vokietijai): lietuviai vis dažniau kalbėdavo vokiečių kalba, todėl pamiršdavo savo gimtąją kalbą, dėvėjo drabužius, kurie buvo panašūs į prancūzų ir vokiečių, keitėsi įpročiai, žmonės tolo nuo Dievo. Selmas – tai veikėjas, kuris peikė lietuvius ir buvo jais pasipiktinęs dėl jų elgesio, pasidavimo nuodėmėms: „O štai tikt daugiaus garbėj laikydavo Dievą /  Ir šventoms dienoms bažnyčion bėgdavo greitai. / Ogi dabar, žėlėk Dieve, tikt gėda žiūrėti, / Kad lietuvninkai, prancūziškai pasirėdę, / Į bažnyčią vos išgirst ką kyšteria galvas, / O paskui tuo žaist ir šokt į karčemą bėga.“