Bendruomenės vertybės Kristijono Donelaičio poemoje,,Metai’’

  Kristijonas Donelaitis – lietuvių literatūros klasikas, pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai . Ryškus K. Donelaičio asmenybės bruožas – demokratiškas lietuviškumas ir nusistatymas prieš nuožmius ponus. Pats Donelaitis labai gerbė paprastus kaimo žmones ir puoselėjo lietuviškumą. Geriausiai jo  savybės: demokratiškumas, prijautimas lietuviams baudžiauninkams meniškai išreikštas kūryboje.Vienas iš svarbiausių ir geriausiai žinomų Donelaičio kūrinių yra jo poema ,,Metai’’. Joje vaizduojama lietuvių baudžiauninkų, dar kitaip  vadinamų ,,būrų” bendruomenę, kaimo papročiai, kaimo buitis, gyventojų socialinę padėtį ir dvasinius bruožus, išgyvenimus . Donelaitis šiuo kūriniu pabrėžia prigimtines žemdirbio dorybes bei vertybes, kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino būrų tautinę savimonę, tautiškumą gretino su amžinosiomis dorybėmis, kurių kiekvienas privalo siekti, o pasiekęs saugoti kaip vertybę. . Vertybė, anot Donelaičio, yra tai, kas brangu, ir privalo būti puoselėjama kaip neįkainojamas turtas. Donelaitis „Metus“ taip pat kūrė ne vien tik kaip estetinę funkciją turinčią grožinę literatūrą, bet kaip kūrinį, kuris gali padėti išugdyti dorą valstietį. „Metų“ pagrindinis tikslas buvo parodyti pavyzdį, paaiškinti, kaip reikia teisingai gyventi. Pagrindinėmis žmogaus dorybėmis laikoma darbštumas, pamaldumas, teisingumas, ištikimybė tautos tradicijoms bei papročiams, o didžiausiomis ydomis - tingėjimas, bedievystė, žiaurumas, svetimų madų bei įpročių vaikymasis.