Religiniai aspektai K. Donelaičio poemoje „Metai“

Kristijonas Donelaitis (1714m. – 1780m.) - neabejotinai viena žymiausių Švietimo epochos figūrų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Šis autorius iškilo XVIII a. viduryje, Mažojoje Lietuvoje, kaip pirmųjų lietuviškų pasakėčių ir poemos „Metai“ autorius. K. Donelaičio kūryba priklauso pereinamajam laikotarpiui – Baroko epocha dar nebuvo pasibaigusi, kai ėmė stiprėti Švietėjiškos idėjos ir šis pereinamasis etapas ryškus visuose K. Donelaičio kūriniuose. Įdomu tai, jog poeto kūryboje aptinkame šiuolaikinei visuomenei aktualias temas, tokias kaip religijos ir mokslo, jausmo ir proto susikirtimai.

Poemoje „Metai“ K. Donelaitis vaizduoja, kaip turėtų elgtis doras pilietis, o viena iš tokio piliečio privalomų būdo savybių yra religingumas, kurį autorius perteikia veikėjo Selmo lūpomis:

„Ak, jau per daug yr sviete bedievių, ant kurių liežuvių vis velniai šokinėja.

Tūls apjekėlis, sulaukęs rytmetį mielą, poterių jau nemokėdams ar skaityt nenorėdams.

Su perkūnais ir velniais iš patalo kopia“.