Ar pareiga - gyvenimo našta?

Visi pasaulio gyventojai turi teises ir pareigas. Kiekvienas iš mūsų jas žino: teisė balsuoti, dirbti, pareiga mokėti mokesčius, laikytis istatymų. Tačiau labai svarbu, kad asmuo būtų geros širdies ir jaustų pašaukimą rūpintis aplinkiniais žmonėmis, jų gerove, tauta bei jos išprusimu ir ateitimi, o visa ši veikla, atliekama kitų labui, nėra gyvenimo našta.

Pareiga rūpintis kitais – gyvenimo prasmė. Altruizmas – nesavanaudiškas elgesys, pastangos dėl aplinkinių gerovės, pasiaukojimas dėl jų. Visa tai – gero, dvasingo žmogaus pareiga bei gyvenimo prasmė. Kiekvienas iš mūsų turėtume tai suprasti, pajusti, jog toks rūpestis, kurį mes galime suteikti aplinkiniams yra svarbus bei vertingas.  Būtent šį požiūrį į gyvenimą turėjo ir jautė, jog pareiga rūpintis kitais yra išties prasminga XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių rašytoja neoromantikė, romantinės pasaulėjautos kūrėja, puoselėjusi krikščioniškąsias dorybes, Šatrijos Ragana. Ji buvo ypatingo dvasinio grožio žmogus – tam didelę įtaką turėjo tėvai, kurie diegė vaikams tikrąsias  vertybes, nuo vaikystės regėjo gerą elgesį su dvare dirbusiais žmonėmis. Be abejonės, buvo labai geros, gailestingos širdies, todėl suprato, kad jos gyvenimo prasmė ir pareiga yra rūpintis kitais: lankydavo sergančius vaikus, prausdavo juos, duodavo drabužių, maisto, vaistų, kartais neturtingiems vaikams nupirkdavo mokymosi priemonių, juos mokydavo pati, daug laiko skirdavo pokalbiams: aiškindavo ką reiškia dorai elgtis, kodėl reikia būti geriems, padėti kitiems, o altruistinei veiklai liko ištikima iki gyvenimo pabaigos, simpatizavo pozytivizmo idėjoms (troško būti naudinga, padėti kitiems).