Ar pritariate minčiai, kad žmogaus gyvenime pareigų turi būti daugiau nei malonumų?

Šiais laikais, mūsų visuomenė tampa vis labiau vartotojiška, o žmonės ima vis dažniau rūpintis tik asmenine gerove, siekia savo gyvenimą paversti nesibaigiančių malonumų rutina. Tačiau,  kaip teigė lietuvių rašytoja Šatrijos Ragana: „Laimė yra trumpa malonė, kurią teikti gyvenimas nėra įpareigotas. Pareigų turi tik žmogus.“ Mano manymu, pareigų žmogaus gyvenime turi būti daugiau nei malonumų, o svarbiausia žmogaus pareiga turėtų būti rūpinimasis savo tautos, tėvynės bei šeimos gerove.

Visų pirma, pilietiškas žmogus jaučia pareigą  tėvynei.  Šiais laikais,  mes galime džiaugtis ne tik laisva, bet ir savitas tradicijas, ilgaamžią istoriją turinčia  valstybe.   Tačiau, reiktų nepamiršti, kad tokia vlstybė susikūrė tik dėka tų žmonių, kurie atsisakę asmeninės gerovės savo gyvenimus paskyrė Lietuvai. Kunigaikščiai, partizanai kovoję už tautos  laisvę; rašytojai, knygnešiai  rūpinesi jos kultūros kūrimu bei puoselėjimu – visi šie žmonės  stengėsi palikti geresnį rytojų ateinančioms kartoms. „Pabandykime suprasti gyvenimą kaip pareigą. Kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pareigą visuomenei, o visuomenės – žmogui“ , teigė ir XXa. antros pusės-  XXI a. pražios  lietuvių poetas, dvasinis tautos autoritetas Justinas Marcinkevičius.  Šiam rašytojui taip pat rūpėjo žadinti lietuvių tautinę savimonę, tad jo  poezijos branduoliu tapo  lietuvių tautos savasties, jos istorinio kelio bei likimo apmąstymas.  Tai žmogus nepabūgęs, net ir sovietinės okupacijos laikotarpiu rašyti kūrinius, remdamasis nacionalistinėmis vertybėmis.  Viename žymiausių jo kūrinių „ Mažvydas“ atsispindi, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo būties konfliktas – žmogaus pareigų ir asmeninio gyvenimo susidūrimas.