Ar iš tiesų moterys neša gyvenimo, o vyrai idėjų naštą?

Idėja yra požiūris, kuris yra nustatytas tam tikros žmonių grupės ar netgi visuomenės. Tai aktualu šiuolaikinei visuomenei, nes kartais nustatytos  idėjos nesuteikia individams laimės jausmo. Kadangi jos varžo jų pasirinkimą. Tai ypač aktualu lyčių atžvilgiu, nes visuomenėje normalu matyti vyro paveikslą, kaip stiprų tėvynės gynėją, kai tuo tarpu moters paveikslas vaizduojamas kaip trapios namų šeimininkės. Taigi kaip kinta idėjos ir ar tikrai moterys neša gyvenimo, o vyrai idėjų naštą?

Visų pirma vyrai vaizduojami kaip valstybės gynėjai, kai tuo tarpu šiuolaikinėje visuomenėje vyras gali būti atsakingas net už šeimos židinio puoselėjimą. Stiprioji lytis net lietuvių literatūroje pasižymi galia bei tėvynės gerovės puoselėjimu. Šią nuomonę puikiai iliustruoja Jono Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“. Būtent šioje apysakoje atskleidžiami skirtingi lyčių požiūriai. Pagrindinė veikėja Juozapota stengiasi puoselėti šeimos vertybes, kai tuo tarpu jos vyras Petras rūpinasi ne tik savo šeimos, bet ir visuomenės gerove, net nesuvokdamas, kokios pasekmės gali laukti. Petras nieko nesakęs savo mylimajai Juozapotai pasitraukia kovoti į miškus už baudžiavos panaikinimą. Tai buvo apgalvotas sprendimas nulėmęs pagrindinės veikėjos kančią. Nors Petras galėjo pasilikti su savo besilaukiančia žmona ir kurti namų židinį, tačiau nešama idėjų našta neleido jam priimti kitokio sprendimo kaip tik kovoti už tėvynę.  Tai parodo, kad praeityje vyrai pirmoje vietoje laikė visuomenės gerovės puoselėjimą, o ne šeimą. Skirtingai nei Jono Biliūno kūrinyje yra šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje laisviau yra žvelgiama į vyro vaidmenį atliekantį visuomenines pareigas. Dauguma vyriškosios lyties atstovų rūpinasi šeimos gerove, kai moterys išlaiko šeimą finansiškai.