Ką reiškia būti doram?

Dora- tai vertybė, kuri turėtų gyvuoti kiekviename iš mūsų, tai moralus elgesys pagrįstas visų žmogiškųjų vertybių supratimu bei puoselėjimu. Jos lemia visus mūsų pasirinkimus, veiksmus, kurie daro įtaką ne tik mums patiems, bet ir aplinkiniams. Todėl dorą, ir tai kas su ja siejama, rūpestingumą, jautrumą, tyrumą, dvasinę stiprybę, reikia vertinti ir to siekti.

Doras žmogus geba rūpintis kitais. Pati didžiausia dorybė – tai mokėjimas suprasti bei užjausti, o taip elgiasi tik žmogus, kuriam rūpestingumas yra vertybė, nes jis suvokia, kad kai kuriems būtina globa bei atjauta. Tačiau yra žmonių, kuriems svarbi tik jų asmeninė nauda, o rūpinimasis silpnesniais neužima didelio vaidmens jų gyvenime. Žmogus, puoselėjantis priešingas, moralias vertybes, buvo XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas Jonas Biliūnas. Jis teigia, jog tik morali- gebanti suprasti bei užjausti, rūpintis, žmogiška visuomenė gali tobulėti, būti stipri, todėl dora siejama su morale. Savo kūryboje autorius atskleidžia jos reikšmę žmonių gyvenime, o apsakyme “Brisiaus galas” nagrinėja moralaus elgesio pagrindą- rūpestingumą. Tai labai jausmingas ir susimąstyti verčiantis kūrinys. Jame gvildenamos temos apie senatvę, nereikalingumą, nesugebėjimą pasirūpinti silpnesniu. Šeimininko šaltakraujiškumas ir nejautrumas atsigręžia prieš tą, kuris dar jaunystėje jautėsi jo mylimas, gerbiamas bei reikalingas - šunelį Brisių. Atskleidžiamas jo gyvenimas, pojūčiai, kai jis dar buvo jaunas, bei pažeminimas, šaltumas ir abejingumas,  kai senatvė pasibeldė į jo duris. Šeimininkas neparodo nė lašelio rūpesčio, šuns neužjaučia, dėl to, jog iš jo jokios naudos, tik maišosi po kojomis, ir nusprendžia jį nušauti. Šeimininkas, fiziškai stipresnis už šunelį, pademonstravo, koks silpnas jis yra savo dvasia. Taigi, žmogus, kuris negeba suprasti, užjausti bei pasirūpinti, niekada nebus stiprus, moralus bei doras.