Ką reiškia būti laisvu žmogumi? Kaip į šį klausimą atsako lietuvių literatūra?

Daugelis suvokia, kad laisvė yra galimybė daryti tai, ką nori. Laisvas žmogus pats, niekieno neverčiamas, neskatinamas, elgiasi išmintingai, protingai, laikosi visuomenėje nustatytų normų. O ką reiškia būti laisvu žmogumi? Turėti savo aiškią poziciją gyvenime ir ją ginti, nugalėti baimę, pajėgti išsivaduoti iš nevisavertiškumo jausmo bei nepasiduoti pražūtingoms kito žmogaus idėjoms. Taip pat laisvas žmogus yra asmuo, kuris nepaisant aplinkybių, vadovaudamasis tvirtais savo įsitikinimais, geba jaustis laisvas ir nepriklausomas. Taigi, šiandien savo kalboje, kalbėdama apie žmogaus laisvę, remsiuosi V. Mykolaičio–Putino romanu „Altorių šešėly“, Antano Škėmos romanu „Balta drobulė“ ir Vinco Krėvės drama „Skirgaila“.

V. Mykolaitis–Putinas romane „Altorių šešėly“ atskleidė jauno klieriko, o vėliau ir subrendusio kunigo – poeto vidinį pasaulį, kuriame vyksta kova tarp jausmų ir proto, idealo ir tikrovės, platoniškos meilės ir kūniškos meilės, kūrybinės laisvės ir nelaisvė. Antroje romano dalyje „Eina gyvenimas“ vaizduojamas Liudo Vasario naujas gyvenimo etapas. Liudas sprendžia poezijos ir kūrybinės laisvės problemą naujoje aplinkoje. Konfliktas tarp poeto ir kunigo gyvenimo, poezijos ir kūrybos laisvės dar labiau sustiprėjęs. Liudo gyvenime pasirodo moderni mergina Auksė, kuri pastūmėja poetą į laisvą gyvenimą. Vincas Mykolaitis–Putinas, įtikinamai atskleidė Liudo Vasario, poeto ir žmogaus, vidinį pasaulį, išsprendė šio veikėjo kankinančią problemą: poezijos laisvė neįmanoma kunigo kūryboje. Kunigas – poetas negali būti laisvas rašydamas apie vyro ir moters meilę. Kunigas – poetas turi rinktis kitas temas. Jei savo kūryboje nori būti laisvu žmogumi, privalai rinktis pasauliečio žmogaus gyvenimo būdą. Vincas Mykolaitis–Putinas romane „Altorių šešėly“ rašė: „Žmogaus gyvenimas nuo senų senovės yra suvaržytas daugelio nuostatų, kurie dažnai mums trukdo pasireikšti ir veikliai išnaudoti visas savo pajėgas. Tų nuostatų prasmė dažnai jau nebeaiški, bet jie taip stipriai įsišakniję mumyse ir mūsų aplinkumoj, kad, jei mes išdrįstame juos sulaužyti, tai esame priversti daug kentėti, o kartais ir žūti.“ Šie žodžiai skatina suvokti, kad išsilaisvinti iš žmogų varžančių visuomenės nuostatų nėra nė kiek lengviau, nei laimėti Sausio 13-osios kovą. Žmogus iš prigimties yra laisvas, todėl jam yra neapsakomai sunku gyventi apribojimų kupiną gyvenimą, o faktas, jog laisvė – tai įgimta žmogaus siekiamybė, paaiškina siekį išsivaduoti iš dvasinės priespaudos, išorinių apribojimų bei suvaržymų. Liudo Vasario siluetas pateikia asmens dualizmą, kuris išryškina žmogaus esmę – iš prigimties jis yra laisvas, turi apsisprendimo teisę, tačiau net būdamas laisvas jis ne visada sugeba atsikratyti suvaržymų.