Esė: Kas yra mirtis ir kaip ją suprasti?

Dauguma iš mūsų, švelniai sakant, į savo mirtį žiūri neigiamai. Visų pirmą, mirti nėra malonu, o antrą, - kas žino, kas seka po to? Ji ateina netikėtai, kai mažiausiai to tikiesi. Ji atima tau brangius žmones neklausdama tavo nuomonės, ar jie tau labai reikalingi. Mirtis pasiima ir tiek. O tu verki, kankiniesi nors supranti, kad tai yra neišvengiama. Kiekvienas juk mirsim tik vieni anksčiau kiti vėliau. Tokiomis netekties minutėmis susimąstai, kodėl tai atsitiko būtent dabar. Nejau mirtis negalėjo palaukti dar truputį. Juk prašai tiek nedaug tik palaukti. Bet ar laiką galime sustabdyti? Ar galime praeitį pakeisti? Ogi ne. Todėl ir mirtis neklausia nei kiek tau metų, nei kaip tu atrodai. Ji ateina ir pasiima. Bet ar kada susimąstei kaip jinai atrodo? Gyveni ir lauki. Lauki ko? Ogi pats nežinai. Juk nežinai kaip atrodo mirtis, nežinai ko laukti. Pavyzdžiui, tu vairuoji automobilį, spaudi pedalą ir leki, skrieji savo automobiliu. Štai tu leki, o aplinkui daug mašinų ir staiga aiškiai, tačiau ramiai supranti, kad kažkur greta, šitame sraute, tokiu pat greičiu lekia tavo mirtis. Tu nesusimąstai, o galbūt tu važiuoji jau paskutinį kartą. O gal mirtis gyvena šalia. O gal ji tiesiog ateina tavo pačios pavidalu ir pasiima. O ką jaučia tas žmogus? Gal jis supranta, kad ateina mirtis, bet nežino kaip ji atrodo