Žmogus kaip savo pasaulio kūrėjas

Tema: Žmogus kaip savo pasaulio kūrėjas.

Tikslas: Apibūdinti žmogų kaip pasaulio kūrėją.

Uždaviniai:

• Įrodyti, kad žmogus yra laisva būtybė
• Įrodyti, kad ne viskas priklauso tik nuo žmogaus, aplinka daro įtaką.
• Pagrįsti teiginį, kad žmogaus pasaulis negali būti jam priešas.
• Pagrįsti, kad posakis ,,žmogus pats savo laimės kalvis‘‘ tik iš dalies teisingas.

Pagrindinės sąvokos:

1. Žmogus (gr. Anthropos, lot. homo), išimties atvejis iš visko, kas pasaulyje egzistuoja, kadangi: 1) apie viską – pasaulį ir save – gali kalbėti ir mąstyti, 2) savo egzistenciją, gyvenimą, elgseną ne šiaip sau turi, o mąstymu ir veikla pirma privalo apibrėžti ir įgyvendinti: kaip pageidauja matyti sutvarkytą savo pasaulį ir koks nori ir turi būti pats. (Filosofijos žodynas, p. 156)
2. Pasaulis (gr. Kosmos, lot. mundus) absoliuti daiktų visuma; nuo pat graikų filosofijos pradžios – pastovios tvarkos, t.y. visko, kas randasi ir nyksta, vienybė, kaip amžinojo tvarkos principo, kuriančios dieviškosios dvasios, kuri pati priklauso pasauliui prasminiam centrui arba krikščioniškosios teologijos ir filosofijos požiūriu suprantama kaip antgamtiško Dievo, sukūrusio ‚,iš nieko‘‘ kuriamasis darbas, realizacija. (Filosofijos žodynas, p. 242)
3. Laisvė – Žmogus pasižymi tuo, kad nesijaučia esąs visai integruotas į gamtą ir jos determinuotas, o turįs tam tikrą, tiksliau sakant, privaląs pats spręsti, kas ir koks nori būti, ir tam dalykui susikurti istorines galimybes. (Filosofijos žodynas, p. 117).