Artimo meilės tema Biblijoje ir J.Biliūno novelėje " Lazda"

Mano kalbėjimo tikslas yra atskeisti artimo meilės temos vaizdavimą Biblijoje ir Jono Biliūno novelėje „Lazda“.

                      Meilė artimam žmogui - tai itin stiprus ir daugelio siekiamas, nuoširdus jausmas. Meilė padeda žmogui sustiprėti, dvasiškai tobulėti. Literatūroje meilė yra viena dažniausių kūrinių temų. Šiandien savo viešąjame lietuvių kalbos kalbėjime ketinu atskleisti, kaip artimo meilės tema yra vaizduojama Biblijoje ir Jono Biliūno novelėje „Lazda“.

                      Biblijoje rašoma: “Mylėk savo artimą kaip pats save”. Žodis “artimas” neabejotinai turi susiaurintą prasmę. Jau senovėje žmonės tam, kad pelnytų Dievo palankumą privalėjo mylėti ne tik save, bet ir aplink supančius žmones. Daugelyje senovinių tekstų yra teigiama, kad abejingumas arba priešiškumas artimui yra lyginama su Dievo įžeidimu. O Dievo rūstybės bijojo kiekvienas. Meiė artimam žmogui ne visada reiškia giminysės ryšius. Mat vienam artimas yra brolis, sesuo, motina, tėvas, o kitam – kaimynas arba draugas, kuris padeda iškilus sunkumams. Artimo žmogaus apibrėžimą galima būtų suformuluoti taip – tai žmogus, kuris man rūpi, kuriam iškilus problemai aš padėčiau. Pagal Biblijos išmintį, artimo meilę reikia rodyti visiems – net ir tiems asmenims, kurie yra negatyvūs, kurie stengiasi visiems pakenkti. Tokiomis aplinkybėmis reikia sekti Jėzaus pavyzdžiu. „Įžeidinėjamas jis neatsakė įžeidimais, kentėdamas negrasino, bet patikėjo save tam, kuris teisia teisingai“, tai yra Jehovai.