Ką gali vienas žmogus?

Visais laikais žmogus buvo be galo reikšmingas, visuomenę sudarantis,  elementas. Tik dėka visų žmonių vienybės ir rūpinimosi vienas kitu, mūsų tauta vis dar išliko gyva iki šių dienų. Kaip yra pasakęs rašytojas Š. Čotopadhajus: „Kilniausia žmogaus paskirtis – tarnauti kitiems žmonėms“ . Moralus žmogus supranta, jog vienas svarbiausių jo tikslų yra kurti darnę , saugią bei laimingą visuomenę. Tad, net ir vienas žmogus gali prisidėti prie visuomeninės laimės kūrimo ir įkvėpti visai tautai ryžto kovoje už laisvę.

Visų pirma, moralus  žmogus prisideda prie visuomeninės laimės kūrimo. Visais laikais rūpinimasis vienas kitu buvo laikomas laimingos ir darnios visuomenės bruožu. Kaip yra pasakiusi žurnalistė ir rašytoja Vanda Ibianska: „Kiekvienas esame mozaikos akmenėlis, iš kurių susidėlioja visuomenės paveikslas.“ Apie žmogaus reikšmę kuriant visuomeninę laimę rašė ir XIX a. pabaigos  – XX a. pradžios lietuvių novelės klasikas Jonas Biliūnas.  Realizmo epochos autoriui savo kūriniuose buvo svarbu pabrėžti  žmogiškuosius santykius, paremtus dekalogu. Jo alegorinėje apysakoje „Laimės žiburys“ buvo pasakojama istorija apie tai, kaip kalno viršūnėje atsirado žiburys, galintis žmonijai atnešti amžinąją laimę, tačiau tam, kad tai įvyktų reikėjo tą žiburį paliesti. Ne vienam žmogui teko paaukoti savo gyvybę bandant paliesti žiburį, tačiau kiekviena auka ilgainiui formavo kalną , leidusį įgyvendinti tikslą.  Kūrinyje teigiama, jog žmonės vėliau, „Pražuvusiųjų drąsuolių vardus įrašė istorijos knygon aukso raidėmis, o jų gyvenimo ir darbų paskesniųjų žmonių eilios mokės kaip poterių ir katekizmo...“ , nes suprato, kokia reikšminga ir svari  buvo kiekvieno žmogaus auka, tapusi indėliu vardan šviesios visuomenės ateities.