Kokie literatūros klasikos personažai gali paskatinti jauną žmogų tobulinti savo būdą ir elgesį?

Klasika - tai kūriniai, kurie skaitomi jau kelis dešimtmečius, šimtmečius ar tūstantmečius. Žodis „klasika“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia tobulas, pavyzdinis. Ši literatūra yra laiko patikrinta, ji suformuoja tam tikrus vertinimo kriterijus, principus. Vėliau, jais vadovaudamiesi, vertiname šiuolaikinius literatūros kūrinius. Lietuvių klasikai galime priskirti Žemaitę, G. Petkevičaitę - Bitę, V. Kudirką, J. Biliūną, Šatrijos Raganą... Pasaulio klasikai: Homerą, V. Šekspyrą, Balzaką… Nereikia užmiršti klasikinių kūrinių, jie moko mus pažvelgti į gyvenimą kitaip, padeda atsiskleisti tikrosioms žmogiškosioms savybėms.

Laiko patikrintuose kūriniuose viena iš pagrindinių vertybių yra draugystė. Visi esame skaitę klasikai priskiriamą Antuano De Sent- Egziuperi knygą „Mažasis princas“. pagrindinis veikėjas - berniukas. Ypatingas tiek jo vidus, tiek išorė. Į akis krinta kūrinyje nuolat pabrėžiama detalė – geltoni kaip auksas mažojo princo plaukai. Jais jis primena auksaplaukius stebuklinių pasakų herojus, ir tai jį išskiria, tarsi paženklina kaip kitokį, nepaprastą. Mažasis Princas sugeba kalbėtis su rožėmis, lape, gyvate. Berniuko pokalbis su lape turi gilią prasmę. Lapė prašo princo, kad šis ją prisijaukintų. Prisijaukinimas - tai draugystės preliudija. Susidraugauti – reiškia jausti būties džiaugsmą, kai esi ne vienas. Tačiau Mažasis princas primena, kad draugytė reikalauja daug pastangų, jį lydi atsakingumas ir atsidavimas draugui. Kaip įrodymas yra berniuko nuolankumas jo planetoje augančiai rožei. Jis ją girdė tyru vandeniu, saugojo nuo vėjo apgaubdamas širma. Pasikalbėjęs su lape princas suprato, jog rožė jį prisijaukino, nes jis jautėsi atsakingas už gėlę. Taigi Mažasis princas mus moko vertinti draugystę, nes ji yra didelė vertybė.