Orumo ir žmogiškumo paieškos. Pateikti pavyzdžių iš lietuvių literatūros, kur būtų jaučiamos orumo ir žmogiškumo apraiškos

J. Biliūno novelėse dvasiškai taurus žmogus yra tas, kuris sugeba atleisti. Tai viena iš pagrindinių autoriaus kūrybos temų, kuri pasikartoja skirtinguose kūriniuose.  Ryškiausią šios vertybės iliustravimą galima būtų  rasti novelėje „Lazda“, kurioje pagrindinio veikėjo (pasakotojo) tėvas , nors ir kadaise stipriai sumuštas prievaizdo, jo nesmerkia ir jam atleidžia, o vėliau tėvas priglaudžia skriaudėją į savo namus. Toks atlaidumas siejamas su krikščioniškomis vertybėmis – meile artimui, nuolankumu, atsidavimu lemčiai. Tėvas neprisiima teisuolio vaidmens, priešingai, stengiasi suprasti kitą, paprašo savo vaikų neteisti ir jų, tėvų, jei šie vaikams kada nors suduos.  Autorius sukurdamas tokį scenarijų, aiškiai parodo savo poziciją: atlaidumas – graži žmogaus dvasingumo apraiška. Atjauta yra taip pat svarbi tema šio rašytojo kūryboje. Jautrumas, užuojauta kitam – tai žmogaus būdo savybės, kurių vertė buvo lygiai tokia svarbi tuo metu ir dabar. Biliūnui sunkiai sergant, parašytas kūrinys „Ubagas“ pasakoja apie dviejų veikėjų likimą: sūnų išvarytas duoneliauti Sabaliūnas ir parvažiavęs namo sergantis pasakotojas. Krikščioniškosios vertybės paminimos ir šiame kūrinyje - ubagui seneliui būdingas atlaidumas, jis stengiasi nepatekti į užburtą ratą, užjausti kitą, už tai, ką patyrė neatsilyginti tokia pat skriauda. Sabaliūnas nejaučia nei keršto, nei paniekos savo nedėkingiems vaikams, išsaugo savo orumą, savigarbą. Nerimauja, tiktai kad jo vaikus gali ištikti lygiai toks pats likimas. Sergantysis ir senelis supranta ir atjaučia vienas kitą. Įsijausti į kito nelaimę, išgyventi ją kaip savą – tai doro, geros širdies žmogaus bruožas, o skriausti seną – vadinasi, nesuprasti gyvenimo dėsnių, pamiršti apie tai, kas vieną dieną ištiks skriaudėją. Taigi, Jono Biliūno kūryba yra nesenstanti, joje nagrinėjamos problemos yra aktualios ir šiomis dienos. Vertybės – atlaidumas ir atjauta, kurių stoka ar nepaisymas sukelia šiuolaikines problemas. Pavyzdžiui, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių yra palikti likimo valiai visame pasaulyje, ypač turtingosiose šalyse. Jie ištremiami į senelių namus, ar dar baisiau, palikti vieni savo namuose, o jų vaikai ar anūkai kartais net neužjaučia į tokią situaciją pakliuvusių senolių.