Namai yra vieta, kurioje auginamas gerumas

Namai tikriausiai sveikatai, jaunumui, grožei bus tinkami, kad jų gyventojai nuolatai čia augys, kas išmintinga, kas gera, dora ir kas gražu.“ Tai citata iš garsaus lietuvių filosofo, rašytojo Vydūno knygos „Sveikata, Jaunumas, Grožė.“ Visiškai pritariu šiai minčiai, nes namuose turi augti gerumas, nes jei gerumo nebus, tai namai taps nejaukūs, nesinorės grįžti į juos. O kai namuose gera ir žinai, kad juose visada esi laukiamas, ir svarbus, norisi į juos sugrįžti ir daugiau laiko praleisti su šeima. Bet kaipgi žmonės anksčiau suprato gerumo auginimą namuose? Kaip gerumas yra auginamas mano šeimoje? Ar daug kas skiriasi? Ir ką apie tai mano garsus filosofas Vydūnas?

Visų pirma, anksčiau gerumą augindavo ir perduodavo iš kartos į kartą, kaip bitės nešdamos medų į savo avilį, atsakingai ir rūpestingai. Juk seniau žmonės namuose nuo pat gimimo tėvų buvo mokami pagarbos, užuojautos, gerumo savo šeimos nariams ir kiekvienam žmogui. Tuo laiku namai ir šeima buvo lyg atskiras, mažytis pasaulis. Artimieji namuose jautėsi saugūs, mylimi ir reikalingi, o jei jie taip jaučiasi, vadinasi, namuose tikrai auga gerumo medis.