Kas šiandienos pasaulyje stiprina žmogaus dvasią?

Kiekvieno žmogaus vidinis pasaulis yra skirtingas. Vieni žmonės yra dvasiškai stiprūs, nepalūžta kritinėse situacijose, kiti - lengvai palūžta, krenta į dvasinį nuopuolį. Šiandienos pasaulyje daugiau yra žmonių, kurių silpnas vidinis pasaulis. Todėl gimtosios kalbos, papročių laikymasis, susitaikymas su likimu ir siekimas nematerialių dalykų turėtų būti aktualus šiandienos žmogui, nes tai stiprina žmogaus dvasią.

Žmogaus dvasią stiprina stoikų filosofinių tiesių laikymasis. Stoikų filosofija teigia, kad žmogus turi išlikti orus, santūrus, nepanikuoti kritinėse situacijose. Taip pat dvasiškai stiprus žmogus yra tas, kuris susitaiko su likimu ir gyvena nebijodamas, kas jo laukia ateityje. Tokį požiūrį atskleidė ir vienas ryškiausių XII a. Baroko epochos poetų Motiejus Kazimieras Sarbievijus. M. K. Sarbievijus buvo visapusiškai išsilavinęs, lygintas su garsiuoju Antikos poetu Horacijumi, popiežiaus vainikuotas laurų lapų vainiku. Poetas daugiausiai lotyniškai rašė odes, panegirikas, aukštindamas to meto LDK didikus. Dažniausiai rašė žmogaus laikinumo, gyvenimo trapumo bei likimo galios temomis. Būtent odėje „Telefui Likui“ poetas rašo apie likimo ir lemties nepastovumą, materialių dalykų laikinumą. Odės lyrinis subjektas skatina Telefą Liką suvokti, kad laikas ir likimas yra nepavaldūs žmogui. Taip pat pabrėžia, kad žmogaus dvasinis pasaulis sustiprėja tik tuomet, jeigu pats žmogus suvokia, kad negali valdyti lemties, ir susitaiko su likimu. Lyrinis subjektas siūlo siekti ne materialių dalykų (nes viskas šiam pasauly laikina), o to, kas yra nematerialu ir kas stiprina žmogaus vidinį pasaulį, dvasią: tobulinti protą, išmintį, gilintis į save.