Ar pritariate minčiai, kad konfliktas su aplinka grūdina žmogų?

Konfliktas-tai prieštaringų interesų, pažiūrų, siekių susidūrimas. Aplinka - tai socialinė, kultūrinė terpė, kurioje gyvename. Konfliktuoti su aplinka – reiškia bandyti pakeisti ir sukurti sau palankią gyvenamąją terpę, nesistengti prisitaikyti prie mus supančios. Tokį kelią gali pasirinkti tik labai stiprios, sąmoningos asmenybės, nes paprastai tai reiškia grumtynes su viešąja nuomone, labai abejotiną rezultatą ir daugybę nuoskaudų. Visgi atsiranda nemažai drąsuolių, kurie gindami savo žmogiškąjį orumą, priešinasi aplinkos įtakai ir pasiekia savo tikslą dar tvirtesni negu buvo. Kas mūsų nepražudo, tas sustiprina. Juk tai yra įrodymas, kad ir maži laimėjimai žmogų užgrūdina.

Konfliktuojantis su aplinka žmogus turi būti „atsparus“visuomenės primetamai nuomonei. Ypač sunku išgyventi, jeigu garsiai reiški savo nuomonę, kuri prieštarauja didesnės dalies ideologijai, mėgsti išsiskirti iš minios, „plaukti prieš srovę“. Lietuvių tautos istorijoje juoda lyg rašalas dėmė, ištiškusi ant balto popieriaus lapo – kolektyvizacija. Apie šio reiškinio padarinius savo novelėse rašė Romualdas Granauskas. Tai prigimtinis talentas, niekada nestudijavęs literatūros mokslų. Į lietuvių literatūrą įvedęs mistinį realizmą, jo kūriniuose realybė persipina su sapnų ir fantazijų pasauliu. Trumpai ir glaustai autorius išreiškia mažus didelio pasaulio ir žmogaus gyvenimo įvykius, atskleidžia jų gilesnę prasmę. Su kolektyvizacijos realybe susiduria ir keistuolis Daubaras novelėje „Medinės akys“. Iš prigimties šis žmogus menininkas, tik to meto kaime tokių niekas nesuprato, nesibičiuliavo, pašiepdavo.