Ar šiuolaikiniam jaunuoliui svarbūs autoritetai?

Autoritetas – visuotinai pripažinta kieno nors reikšmė, įtaka, valdžia, - taip ši sąvoka įvardijama žodynuose. Dažnas sąmoningai ar nesąmoningai pasirenka kokį nors žmogų autoriteto vaidmeniui, tačiau ne kiekvienas - visuotinai pripažintą sektiną asmenį. Nors autoriteto samprata kinta priklausomai nuo laikotarpio bei asmeninių siekiamybių, toks gyvenimiškas pavyzdys visais laikais svarbus jaunuoliui - besiformuojančiai asmenybei.

Nuo pat senovės iki šių dienų žmonės ieško individo, į kurį galėtų lygiuotis ir kuris nuolat keičiasi mums bręstant. Būdami maži, mokomės iš tėvų – pirmų bet kokio autoriteto prototipų: pirmos veido išraiškos, pirmieji žingsniai, pirmieji žodžiai – tai gebame atlikti imituodami tėvų veiksmus. Taip vyksta gyvūnijos pasaulyje - tai mūsų instinktas, gamtos dovana. Vėliau, bėgant metams, imame sekti kito žmogaus pėdomis – pedagogo. Šis autoritetas mums padeda artimiau susipažinti su aplinkiniu pasauliu: plečia akiratį, padeda formuoti pasaulėžiūrą. Galbūt ne tokie akivaizdūs, tačiau ne mažiau svarbūs mūsų brandai įtaką darantys asmenys – draugai. Vaikystėje su jais dažnai iškrečiame išdaigų, o paauglystėje, draugai tampa mūsų supratimo formavimo apie tam tikrus dalykus veiksniais. Šiuo gyvenimo laikotarpiu jaunuoliai linkę nepasitikėti daugiau gyvenimo patirties turinčiais vyresniais žmonėmis - jiems atrodo, kad šie neturi menkiausios nuovokos apie paauglių problemas, todėl yra linkę moralinio ramsčio ieškoti tarp bendraamžių. Tačiau net ir lyderis negali pasiekti labai daug, jei jis neseka dar aukštesnio lyderio, neturi savo autoritetų. Tuomet religingas žmogus, mokomas krikščioniškojo mokslo, jog žmogui, kaip nusidėjėliui, būtinai reikalingas auklėjimas, vadovavimas ir autoritetas, atsisuka į trancendenciškąjį vedlį – Dievą. Trancendencija - egzistavimas už proto, pažinimo, materialios tikrovės ribų. Tai žmogaus pasąmonės gebėjimas sekti neapčiuopiama aukštesne galia. Deja, šių laikų visuomenėje Dievo autoritetas nuvertėjęs – daugėja ateistinių pažiūrų asmenų, - dažnai užsimenama apie „autoriteto krizę“ – mažėjanti tėvų, pedagogų vaidmens svarba jaunuolio gyvenime bei atsainiai pripažinti autoritetai veda jaunus žmones į moralinę degradaciją: išaukštinami asmenys, beveik neturintys ryšio su vertingiausiomis dorybėmis, išsilavinimo svarba, todėl šiuolaikiniams paaugliams aktualesnės tampa materialinės vertybės.