Šiuolaikinio jaunimo aktualijos arba... kaip išsiskirti iš ,,pilkos masės‘‘

Kiekvienas esame išskirtinis. Ir tuo pačiu neišsiskiriame iš kitų. Nūdienos visuomenėje neretai išryškėja tipiško žmogaus atvaizdas. Beprotiškai skubantis, nepatenkintas prastu oru ar kaimynų garsia muzika iš pat ankstyvo ryto, įtarus. Tokius matome iš šono skubriai gatve žingsniuojančius verslininkus ar panašaus rango aukštuomenę, kuri, kaip žinia, ne varganus tūkstantėlius renka iš jiems pavaldžiųjų kišenės. Tačiau tokiomis ypatybėmis pasižymi ne tik pasiturintieji. Tie, kuriems gyvenimas ne taip jau gražiai susiklostė, anaiptol irgi ne tokie laimingi. Atrodo, lyg nejučia susigiminiavę su savo darbdaviais, sliūkina tokie patys paniurę, nepatenkinti, pikti. Įprastas lietuvis- įprastas mūsų visuomenės žmogus...

Paauglių karta nežymiai išsiskiria iš darbingųjų. Tai dar nesubrendę, į gyvenimą nedrąsiai bandantys kabintis piliečiai, kurie dažniausiai įpratę rūpintis tik savu gyvenimu, tačiau kadangi paaugliai formuoja save kaip asmenybę augdami tarp savo tėvų, giminaičių (taigi, tarp tų, darbingųjų), neretai linkę vos ne susitapatinti su jais. Todėl dažna paauglio asmenybė beveik niekuo neišsiskiria iš suaugusiųjų. Jie dar neatradę savęs, ne iki galo atsiskleidę kaip individualistai, nesusikūrę tokio savo atvaizdo, kuriuo jie būtų patenkinti.

Visi panašūs, bet kiekvienas skirtingas... Visi skirtingi, bet kiekvienas panašus... Kiekviename iš mūsų galime atrasti bent kažką bendro. Mes giminingi ne tik Homo sapiens atžvilgiu, bet tuo, kas nenuginčijamai slypi mūsų viduje, tuo, ką galima atrasti kiekviename. Tai mus vienija, bet kartais ir trukdo išsiskirti iš ,, pilkos masės‘‘. Tik patys atkakliausi sugeba save išskirti iš kitų. Likusieji tenkinasi dabartine padėtimi.