Kokį pasaulį norėtų matyti šiuolaikinis jaunimas?

Jaunimas tai ta visuomenės dalis, kuri kuria jos ateitį . Būtent  jaunystėje žmogus pasižymi veržlumu keisti pasaulį,  laužyti nusistovėjusią tvarką.   „LAISVA, ugninga, nežabota /Kliūčių, jaunyste, nežinai!/ Į ateities žavingus plotus /Pirmyn veržiesi amžinai, -rašė lietuvių poetas Jonas Aistis. Tačiau, kokiam pasauliui ir ateities tautai kurti savo nežabotą jaunystę naudoja šiuolaikinis jaunimas?

Visų pirma, jaunimas siekia kurti darbščią tautą. Kaip ir dabar, taip ir anksčiau lietuviai buvo vadinami žemdirbių, kitaip tariant, darbščių žmonių tauta. Apie darbo svarbą žmogaus gyvenime rašė ir XIX a. antros pusės lietuvių poetas, publicistas bei daug tautos labui dirbęs žmogus -  Vincas Kudirka. Šis jaunas rašytojas rūpinosi laikraščio „Varpas“ leidimu, skatino lietuviško teatro veiklą, kėlė valstybingumo bei lietuvybės klausimus. Vinco Kudirkos eilėraštis „Labora“ taip pat pasižymi jaunatvišku idealizmu, kuris skatina žmones dirbti nuo pat jaunų dienų, siekti tik doro ir aukšto  idealo bei nesusižavėti laikinomis materialinėmis gėrybėmis:  „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus.“ Darbas šiame eilėraštyje yra atskleidžiamas, kaip viena didžiausių vertybių. Šiais laikais žmonės , dėl atsiradusių technologijų,  vis mažiau turi dirbti patys, o gerus rezultatus dažniausiai tikisi pasiekti mažomis pastangomis. Tačiau, kaip teigė prancūzų filosofas Volteras žmonės privalo įsidėmėti , kad , „Darbas mus išlaisvina iš trijų didžių blogybių: nuobodulio, nedorybės ir skurdo.“ .Tad žmonės, kurie daug dirba gali kurti šviesią bei klestinčia visuomenę ir neleisti savo gyvenimuose įsivyrauti nuoboduliui.