20 amžiaus egzistencinė būsena lietuvių literatūroje (A. Škėma, B. Sruoga ir B. Krivickas)

Individo egzistencija skelbia, kad individo likimas nėra visuomenės ir istorijos determinuotas, jis galįs laisvai rinktis, todėl esąs atsakingas už savo veiksmus. S. Kjirkegoras teigia, kad „Mąstyti, kad gyventum, bet ne gyventi, kad mąstytum“. Svarbu ne tai, kas yra pasaulis pats savaime, o tai, ką pasaulis reiškia man pačiam, kaip aš turiu apsispręsti jo atžvilgiu. Tik egzodo literatūroje žmonių susvetimėjimo, individo vienišumo, istorijos akligatvio savijauta buvo reiškiama kaip tragiškoji būties esmė egzistencializmo filosofijos paveikto modernizmo kontekste, naudojant sąmonės srauto, archetipinių vaizdų, maksimalios žodžio įtampos poetiką. Literatūroje egzistencializmas gali būti suprantamas kaip žmogaus būties, jos prasmės ir galimybių apmąstymas. Žmogaus būtis – buvimas kartu su kitais asmenimis, individais, lemia santykį tarp to koks turi būti norimas pasaulis. Būties problema – tai vienas iš pagrindinių ir svarbiausių filosofijoje formuluojamų klausimų. Būties klausimas aktualus svarbiausioms žmogaus gyvenimo problemoms, sprendžiant gyvybiškai svarbius klausimus, mąstant apie pasaulį. Šiandien savo kalboje pristatysiu A. Škėmos, B. Sruogos ir B. Krivicko kūrybą.

„Baltoje drobulėje” įkūnyta egzistencializmui artima pasaulio sampra­ta. Pagal ją šiuolaikinis žmogus neturi jokių galimybių įveikti gyveni­mo beprasmiškumą ir jam telieka du keliai: savižudybė (tokį kelią pasi­renka Garšvos draugas Stanley) arba išprotėjimas (ši būsena išreiškia ne vien asmeninę veikėjo tragediją, bet visuotinę žmogaus padėtį). Garšva yra dvigubai pasmerktas – paveldėjimo ir istorijos, kurios destruk­tyvų poveikį simboliškai išreiškia NKVD tardytojo smūgis su prespap­jė į galvą. Škėmos egzistencinė neviltis ir absurdo jausmas yra neatskiriami nuo XX a. vidurio istorinės patirties. Nuo kitų viešbučio darbuotojų Garšva skiriasi ir tuo, kad yra poetas, kuris kasdienybės rutinai ir aplinkos gniuždymui priešinasi nuolatinė­mis kūrybinėmis pastangomis. Visame romane Garšva sprendžia daugybę jam egzistenciškai svarbių klausimų.