Literatūra ir paaugliai

Viena aktualiausių šių laikų problema yra mažėjantis žmonių, kurie skaito knygas, skaičius. Esu įsitikinusi, kad jeigu paaugliams būtų leidžiama rinktis patiems, kokią literatūrą skaityti, jie daugiau laiko praleistų su knygomis, nes turėtų tam daugiau motyvacijos. Galimas atvejis, kad mokykla nepakankamai sudomina vaikus skaitymu. Didžioji dalis kūrinių skaitinių vadovėliuose mokiniams yra sudėtingi, neatitinkantys jų interesų ir pomėgių. Tradiciniai rašytojai mokiniams pradeda atsibosti ir jauną žmogų sudominti darosi vis sunkiau. Šiandien noriu aptarti kokias knygas skaityti renkuosi aš ir mano bendraamžiai.

Šiuolaikinis jaunimas siekia naujovių, jie ieško kūrinių, kurie yra įtraukiantys, populiarūs, o tokiuose kūriniuose pasakojama apie dar savęs ieškančiam individui artimas temas. Šiais laikais mėgstamos knygos - Alessandro D’Avenia „Balta, kaip pienas, raudona, kaip kraujas“, Suzanne Collins „Bado žaidynės“ bei jos tęsiniai, populiarios daugelį metų išlieka Melvino Burgesso „Heroinas“ ir „Mėjos angelas“. Jos išlieka populiarios dėl savo siužetų, pagrindinių veikėjų nuotykių ir jų vidinių išgyvenimų. Kai kurie rašytojai drąsiai analizuoja problemas, su kuriomis susiduria jaunimas, pavyzdžiui, paauglių santykiai su artimaisiais bei draugais, narkotikų ir alkoholio vartojimas, patyčios, bėgimas iš namų, maištas, prievarta ir kt. Štai keletas knygų, kuriose gvildenamos tokios problemos: David`o Levithan`o ,,Įsimylėjėlių žodynas“, John`o Green`o ,,Aliaskos beieškant“ ir ,,Popieriniai miestai“. Galima teigti, jog rašytojo svarbiausias tikslas yra sudominti labai reiklų skaitytoją, kuris nori kuo greičiau pažinti suaugusiųjų pasaulį, todėl knygos, kurios kalba su paaugliu jam suprantama kalba, išlieka populiariausios.