Meilės galia lietuvių literatūroje

Graikų filosofas Platonas teigia, kad meilės patyrimas – nuostabiausias reiškinys. Tačiau ilgainiui imta suvokti, kad meilė yra pasaulį valdanti – kurianti ir griaunanti – galia. Dažnai ji žmogų pakelia ant sparnų ir suteikia daug vilčių. Bet juk meilė ir žudo? Netekus mylimo žmogaus gyvenimas tampa beprasmis, o kartais netikėtai užvaldžiusi aistra net sunaikina įsimylėjėlius. Todėl meilė yra ne tik rašytojų įkvėpimo šaltinis, bet ir galinga jėga, užvaldanti J.Biliūno, Vaižganto, J.Kunčino, Katiliškio knygų veikėjus.

Pirmiausia, meilė – rašytojų kūrybos šaltinis. Ji tarsi mūza, kuri skatina kurti, atsiverti ir tobulėti. Įsiplieskęs meilės jausmas žadina vaizduotę. Būtent meilė ir įkvėpė lietuvių lyrinės prozos pradininką Joną Biliūną. Su mylimąją Julija Janulaityte rašytojas susipažino Šiauliuose ir nuo tada jų ryšys virto tikra meile. Jonas Biliūnas, anksti susirgęs džiova, nepalūžo, nes jo tragišką, bet labai kūrybingą gyvenimą, nušvietė mylimoji. Ji buvo artimiausia rašytojo draugė, supratusi jo siekius, buvusi kartu paskutines gyvenimo valandas.