Tėvynės ilgesys lietuvių literatūroje

Tėvynė – viena iš svarbiausių vertybių, lemiančių individo tapatybę. Praradęs namus žmogus jaučia stiprų kančios jausmą, širdgėlą. Todėl nenuostabu, jog tėvynės ilgesio tema yra gan dažnai pasikartojanti lietuvių literatūroje, o ypač poezijoje. Žymus šios temos proveržis matomas XIX – XX a. . Pirmasis tėviškės netekimo jausmus atskleidė Adomas Mickevičius sonete „Akermano stepės“. Vėliau tai padarė ir XX a. poetė neoromantikė Salomėja Nėris eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“. Taigi, kaip autoriai lėtojo šią temą savo kūryboje?