Tėvynės praradimo motyvai lietuvių literatūroje

Laba diena, esu Vardenis Pavardenis iš x klasės.

Mano tema – literatūra. Potemė (skaičius) – tėvynės praradimo motyvai lietuvių literatūroje.

Mano kalbėjimo tikslas yra įrodyti, kad lietuvių literatūroje yra vaizduojami tėvynės praradimo motyvai.

Apie ką kalbėsiu įžangoje: kokie jausmai apima žmogų kažko netekus, kaip žmogus jaučiasi kai prarasda tėvynę.

Pagrindinė mintis – tėvynės praradimo motyvai yra skirtingi lietuvių iteratūroje.

Dėstymas

Teiginys: tėvynė prarandama dėl karo.

Argumentai:

• Karas atima iš žmonių viską;
• Salomėja Nėris dėl vykusių nesutarimų turėjo palikti savo tėvynę;
• Eilėraštyje „Namo“ išsakomas tėvynės praradimo skausmas.

Dalinė išvada: karas gali priversti prarasti gimtąją tėvynę.

Teiginys: tėvynė gali būti prarandama dėl talentingumo.

Argumentai:

• Sovietmečiu patys talentingiausi buvo tremiami arba kalinami koncentracijos stovyklose;
• Rašytojas Balys Sruoga buvo kalinamas dėl savo gabumų;
• Atsiminimų knygoje „Dievų miškas“ parodomas visas lagerio žiaurumas.

Dalinė išvada: prarasti tėvynę galima vien todėl, kad esi talentingas ir gabus.

Teiginys: tėvynė prarandama dėl nepritarimo to meto valdžios įstatymams.