Naujažodžiai – dažnai nesantaikos akmenys: kalbininkai siūlo žodį, visuomenė piktinasi (kalbininkė J. Zabarskaitė). Pateikite tokių nesantaikos pavyzdžių. Kuo ir kodėl jie neįtiko visuomenei? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais.

4 psl. / 951 žod.

Ištrauka

Šiandieniniame pasaulyje gyvenimas vystosi ir progresuoja vis didesniais žingsniais. Keičiasi ne tik kasdienės rutinos tempas, bet ir įvairių technologijų, bei reiškinių atsiradimas ir kūrimas. Toks spartus pasaulio vystimasis reikalauja ir kalbos, kuria pavadiname naujus kūrinius, prisitaikymo. Būtent dėl to tiek žmonės, tiek kalbininkai kuria ir vartoja įvairius naujadarus. Tačiau žmonių nuomone ne visuomet sutampa su kalbininku ir kartais tai įsivysto net į nesantaiką. Žmonės dažnai linkę vartoti jiems jau įprastu tapusį žodį, kai tuo tarpu kalbininkai nori jį pakeistu su lietuviška versija. Toks dažnas nuomonių nesutapimas sukelia įtampą tarp kalbininkų ir visuomenės, kurie retai kada prieina kompromisą. Savo kalboje panagrinėsiu šių nesutarimų priežastis, bei pateiksiu keletą jų pavyzdžių.


Turinys

  • Tezė: Žmonės dažnai linkę vartoti jiems jau įprastu tapusį žodį, kai tuo tarpu kalbininkai nori jį pakeistu su lietuviška versija.
  • I. Visų pirma, kas tie naujažodžiai ir kokia jų kilmė bei reikšmė? Kaip jau minėjau, nuolat progresuojantis pasaulis, reikalauja progresuojančios kalbos.
  • II. Prieš keletą metų gatvės meną, kai kurių vadinamą vandalizmu, kalbininkai sugalvojo pavadinti „grafitu“.
  • III. Labai svarbu nenusigręžti nuo kalbos racionalumo ir nebijoti priimti jau esamų darinių. (technologinės kompiuterių sąvokos)
  • Apibendrinimas: Pasaulis nuolat vystosi ir tobulėja, tad jį vytis turi ir kalba.

Reziumė

Autorius
jeiizy
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lap 1, 2015
Publikuotas
2014 m.
Apimtis
4 psl.

Susiję darbai

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

Literatūra Rašinys ABC12345
Kalbininkas G. Subačius teigė, jog dėl globalizacijos lietuvių kalbos kokybė pasikeis, tačiau yra svarbu kad pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis....

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis(kalbininkas G. Subačius), įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys patri
Kiekvienam žmogui jo gimtoji kalba yra pati gražiausia. Lietuviai didžiuojasi kalbantys ne tik skambia, bet ir viena iš pačių seniausių pasaulyje kalba. Bet...

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys gretavgreta
Globalizacija iškelia į pirmą vietą rinką, tada žmogus lieka tik kaip darbo jėgos mašina, visada pasiruošusi prisitaikyti prie rinkos paklausos – dirbti tai,...

Naujažodžiai – dažnai nesantaikos akmenys: kalbininkai siūlo žodį, visuomenė piktinasi (kalbininkė J. Zabarskaitė). Pateikite tokių nesantaikos pavyzdžių. Kuo ir kodėl jie neįtiko visuomenei? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys sabaliauskaitem
Šiandieniniame pasaulyje gyvenimas verda beprotišku tempu. Globalizacija ir kiti procesai keičia šimtmečiais puoselėtas kultūras bei normas. Tai be abejonės veikia mažesnių tautų įpročius,...

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys deimantejov
Jau nuo seniausių laikų kalba laikoma kaip – nepamainomas kiekvienos tautos pagrindas, neatsiejama jos kultūros dalis. Kalba yra jos literatūros, kultūros kūrimo priemonė,...