Naujažodžiai – dažnai nesantaikos akmenys: kalbininkai siūlo žodį, visuomenė piktinasi (kalbininkė J. Zabarskaitė). Pateikite tokių nesantaikos pavyzdžių. Kuo ir kodėl jie neįtiko visuomenei? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

Šiandieniniame pasaulyje gyvenimas verda beprotišku tempu. Globalizacija ir kiti procesai keičia šimtmečiais puoselėtas kultūras bei normas. Tai be abejonės veikia mažesnių tautų įpročius, kultūrą bei kalbą. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuvių kalbai tenka prisitaikyti prie šiuolaikiško gyvenimo tempo, todėl nuolat yra kuriami nauji žodžiai. Kalba yra tarsi gyvas organizmas, kuris nuolat kinta, auga ir vystosi. Atsirandant naujiems daiktams ir reiškiniams, atsiranda ir nauji žodžiai jiems apibūdinti, todėl kiekvienais metais lietuvių kalba pasipildo tūkstančiais naujų žodžių. Vieni piktinasi naujais žodžiais, kiti - džiūgauja. Kalbininkė docentė Jolanta Zabarskaitė pastebi, jog naujažodžiai, naujadarai ar skolinys dažnai sukuria konfliktus tarp kalbininkų ir visuomenės, jie tampa tarsi nesantaikos akmenys. Dažnai kalbininkams pasiūlius tam tikrą žodį – visuomenė jo nepriima. Taigi norint sukurti lietuvišką naujo termino atitikmenį, reikia ne tik sugalvoti ir kažkaip patvirtinti tinkamiausią vertimą, bet ir išreklamuoti jį visuomenėje bei įtikinti lietuvius naudoti naują žodį. Šiandien savo kalboje aptarsiu tam tikrus naujus žodžius, jų rūšis ir kaip jie buvo sukuriami. Taip pat pateiksiu savo nuomonę, kodėl visuomenė ne visada priima naujažodžius.