Žmogiškumo motyvas 7-9 dešimtmečio lietuvių prozoje

7-9 dešimtmečio literatūroje bene svarbiausiais vaidmuo tenka istorinėms aplinkybėms. Pokaris, sovietizacija... Tai keitė žmogų, taip pat keitė ir literatūrą. Įsitvirtino nauja rašytojų karta – J. Aputis, R. Granauskas, B. Radzevičius ir kiti. Šių rašytojų kūryboje atsirado savotiškas išgyvento laikotarpio vaizdavimas - viskas buvo kuriama užuominų, ezopine kalba. Rašytojai turėjo laviruoti tarp ribos, kad skaitytojai suprastų, kas norėta pasakyti, o cenzoriai negalėtų uždrausti. Kūriniuose kalbėta apie kaimo pertvarkymus, žmonių iškeldinimus, pasikeitusias vertybes, bet visų svarbiausias išliko žmogiškumo motyvas, randamas bene kiekvienoje novelėje.