Mirties įvaizdis H. Radausko kūryboje

H. Radauskas – vienas žymiasių XX a. lietuvių poetų, nuoseklus estetizmo idėjų reiškėjas lietuvių literatūroje. Jo kūryboje neatsispindi asmeninio gyvenimio ar istorijos įvykiai, nekalbama apie išgyvenimus, jausmus, nėra poezijai įprasto lyrinio subjekto. Jį pakeičia pasakotojas, tarsi iš šalies stebintis ir vertinantis esamą situaciją. Tekste svarbiausias dalykas yra pati kalba, vaizdų, garsų, spalvų, formų žaismas bei tobula ritminė sandara. Vengdamas jausmingumo, Radauskas savo poezijoje perteikia ir XX a. žmogaus būseną, kuri dažniausiai buvo kupina nerimo, skepticizmo, ironijos, katastrofinės patirties, todėl menas tampa tarsi prieglobsčiu nuo istorinių sukrėtimų.