V. Židonytės romano ,,Visada su tavim‘‘ recenzija

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, pasikeitė ir literatūrinis gyvenimas. Visuomeniniai ir kultūriniai pokyčiai, o svarbiausia žodžio laisvė, suteikė galimybę iškilti į viešumą ne tik jau žinomiems rašytojams, bet ir kitiems, tiesiog talentą kurti, rašyti turintiems žmonėms. Dabar nebėra tų sąlygų, su kuriomis, pasak E. Baliutytės, sutikęs subjektas galėjo būti priimtas į pavojingą žaidimą tapti tarybiniu rašytoju. Mūsų demokratiška sociokultūrinė aplinka, ginanti autorių teises, skatina ne tik domėtis literatūra, bet ir ieškoti kūrybinio kelio tiems, kurie nori ir geba rašyti.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad šių dienų kritika – tai galimybė tobulėti. A. Zalatorius teigia, kad kritikui ypatingų talentų nereikia. Užtenka turėti estetinę klausą, moralines tvirtybes, pasitikėjimą bei išprusimą. Drąsiai išsakyta kritika padeda tobulėti įvairiems literatūriniams žanrams, o žmogaus kūrybinį kelią, mano nuomone, lemia jo pasaulėžiūra, žmogiškosios vertybės ir pastangos.

Nei talento, nei pastangų, įkvėpimo netrūksta šių dienų produktyviai rašytojai, Violetai Židonytei. Parašiusi poezijos rinkinį vaikams ,,Žemė turi savo kalbą‘‘, poemėlę ,,Kalėdų šventė nuostabi‘‘, ji spėjo išleisti jau tris romanus: ,,Vasara eina per greitai‘‘, ,,Ateik ir pasilik‘‘, ir ,,Visada su tavim‘‘. Visuose romanuose vyrauja meilės tematika, kupina intrigų, nuoširdaus jausmo, svajonių, laukimo ir nusivylimo.