Laisvės atėmimo bausmės filosofinė genezė ir aktualios problemos Lietuvoje

Laisvės apribojimas- tai kriminalinė bausmė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Laisvės apribojimas yra nauja, savarankiška kriminalinė bausmė, kuri Lietuvos nacionalinėje teisinėje sistemoje buvo įteisinta 2000 metais, o pradėta taikyti nuo 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus naujam baudžiamajam kodeksui.[1] Kadangi tokia bausmės forma atsirado palyginti neseniai, todėl susiduriama su jos įgyvendinimo problemomis. Taigi mūsų darbo tema ir yra Laisvės atėmimo bausmės filosofinė genezė ir aktualios problemos Lietuvoje. Esė potemė - Ar Lietuvoje laisvės atėmimo bausmės veiksmingos siekiant tinkamai nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis ? Remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, moksline literatūra bei filosofų mintimis atskleisime laisvės atėmimo bausmės neveiksmingumą.

***

Bausmės tikslų klausimas yra vienas iš kertinių baudžiamojoje teisėje, kurį jau baudžiamosios teisės pradininkai bandė išspręsti. Pavyzdžiui, Č. Bekarija teigė, kad bausme siekiama nusikaltėlio pataisymo ir nusikaltimų prevencijos tikslų. J. Bentmanas nurodė, kad bausmės tikslas yra nusikaltimų prevencija <...>. V. Pochmelkino nuomone, dar neišspręstas klausimas- ar nubaudimas yra bausmės paskirtis. <...> Bausmei, kaip bendrinei sąvokai turėtų būti keliamas tik vienas tikslas- individuali prevencija, t. y. siekimas, kad nusikaltimą padaręs asmuo, atlikęs bausmę, nedarytų naujų nusikaltimų. <...> [2] Pirmasis iš Antikos mąstytojų bausmės efektyvumo problemą nagrinėjo Aristotelis, teikdamas, kad visuomenę reikia taip sutvarkyti, kad ji kovotų su sugadintomis moralės normomis, įpročiais ir tradicijomis, prieštaraujančiomis sveikam protui. [3] Laisvės atėmimo bausmės vyravimas Lietuvos teismų praktikoje verčia abejoti valstybės vykdomos baudžiamosios politikos efektyvumu, <...> nes didžiąją dalį nuteistųjų laisvės atėmimu sudaro asmenys, jau turintys šios bausmės atlikimo patirtį.[4]

[1] Mackevičius, T. Alternatyvos laisvės atėmimo bausmei ir jų realizacija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005, p. 70.

[2] Švedas, G. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai.Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003.

[3] Palavinskienė, B. Pagrindinių kriminologinių idėjų periodų apžvalga. Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės. // http://www.google.lt/search?hl=lt&tbo=d&sclient=psy-ab&q=Pagrindini%C5%B3+kriminologini%C5%B3+id%C4%97j%C5%B3+period%C5%B3+ap%C5%BEvalga+%28B.Palavinskien%C4%97%29+Kriminologijos+id%C4%97j%C5%B3+periodizacija%2C+pagrindin%C4%97s+id%C4%97j%C5%B3+grup%C4%97s&btnG ( žiūrėta 2012 m. gruodžio 10 d.)

[4] Švedas, G. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003.