Ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė be lygtinio paleidimo instituto neprieštarauja bendriems bausmės principams ir tikslams?

ĮVADAS

Aktualumas ir problematika: Laisvės atėmimas iki gyvos galvos Lietuvoje – opi tema žmogaus teisių kontekste. Žmogaus gyvybei tapus svarbiausia vertybe tarptautinėje teisėje, mirties bausmė buvo įvardyjama kaip barbariška ir neatitinkanti teisinės valstybės principų. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos ir daugumoje kitų žemynų valstybių šiai bausmei tapus antikonstitucine, kyla klausimas kaip tinkamai bausti visuomenės žiauriausius nusikaltėlius. Lietuvoje tokiems nusikaltėliams taikoma laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė neturinti paleidimo galimybės de facto. Europoje ir tarptautinėje teisėje vis ryškėjant žmogaus orumo koncepcijai, tokia bausmė kelia klausimų. 2014 Spalio 23 d. Popiežius Pranciškus kalbėdamas su Tarptautine baudžiamosios teisės delegacija, viešaj ir be išlygų pasmerkė bet kokį laisvės atėmimą iki gyvos galvos kaip įžeidimą žmogaus orumui. 2014 metų sausio mėnesį net 8 nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme Lietuvoje kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ( toliau EŽTT ) dėl šios bausmės atitikties žmogaus teisėms. Preziumuojant, kad laisvės atėmimas iki gyvos galvos be paleidimo galimybės pažeidžia žmogaus teises, kyla klausimas kokiais tikslais tokia bausmė yra taikoma. Žinoma pagrindinis kriterijus tokios bausmės būtų visuomenės apsauga nuo itin pavojingų nusikaltėlių. Tačiau atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir demokratinėj valstybėj keliamus reikalavimus, lasivės atėmimo bausmei keliama ir daugiau tikslų. Bausmė turi būti deramas atlygis nusikaltėliui už jo padarytą priešingą įstatymui veiką, ji turi perauklėti nusikaltėlį, kad šis nedarytų nusikaltimų ateityje ir kartu atbaidyti potencialius nusikaltėlius. Taikant bausmę, ypač laisvės atėmimo, suvaržomos nutesitojo teisės, kitaip bausmė nebūtų bausmė, tačiau ji negali pažeisti elementariausių žmogiškumo principų. Kaip Popiežius savo kalboje apie įkalinimą iki gyvos galvos akcentavo, kad tai yra tapati užmaskuota mirties bausmė. Europos prevencijos prieš kankinimą, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir kankinimą komitetas (CPT) savo pranešimuose teigė, kad nehumaniška įkalinti asmenį visam gyvenimui be realios galimybės išeiti į laisvę. Lietuvoje taikant įkalinimą iki gyvos galvos yra tam tikri mechanizmai kurie suteikia hipotetinę galimybę kaliniui išeiti į laisvę, tačiau jie nesuteikia jokios realios vilties kaliniams, kadangi de facto jie netaikomi šia bausme nuteistiems. Taigi kyla klausimas ar tokia bausmė neprieštarauja humaniškumo principui. Tai pat šios bausmės taikymas Lietuvoje kelia klausimų dėl jos lygiateisiškumo, nes kai kuriems kaliniams pagal tarptautines sutartis Lietuva yra įsipareigojusi atlikti bausmės peržiūrėjimą, bei to paties Lietuva nori iš kitų valstybių taikant ekstradikciją. Be to neaišku ar visų kalinių nuteistų šia bausme pavojingumas atitinka taikomą sankciją. Neaiškumų kyla ir dėl kalinio pataisos ir reabilitacijos taikant laisvės atėmimą be paleidimo galimybės. Kalinių reabilitacija ir integracija į visuomenę kaip tikslai apibrėžti LR bausmių vykdymo kodekse, tačiau vargu ar šie tikslai gali būti pritaikyti tiems kurie neturi paleidimo galimybių. „Tiriant pastebėta, kad motyvacija pasikeisti didėja ar bent jau išlieka pirmaisiais antraisiais įkalinimo metais, tačiau vėliau, patyrus, kad esi tik nubaustas ir nieko daugiau, ketvirtaisiais penktaisiais metais vėl sumažėja, kol vis labiau ima didėti frustracija ir rezignacija.“ Taigi ar tokia bausmė nėra tiesiog bereikšmis „atsėdėjimas“ neatitinkantis Europos žmogaus teisių standartų ir neužtikrinantis busme siekiamų tikslų?

Hipotezė: Lietuvoje taikoma laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė be lygtinio paleidimo instituto neužtikrina visų bausme siekiamų tikslų ir neatitinka bendrųjų bausmės principų?

Tikslas: Išsiaiškinti ar lygtinio paleidimo netaikymas laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims įgyvendina bendruosius bausmės tikslus ir neprieštarauja bausmės principams.

Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kokie bendriniai bausmės principai nesiderina su Lietuvoje taikoma laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme2. Išsiaiškinti kokie esminiai tikslai yra keliami taikant bausmes ir kaip jie susiformavo istoriniu aspektu 3. Nustatyti kokį poveikį kaliniams daro laisvės atėmimas be paleidimo galimybės 4. Nustatyti kaip laisvės atėmimas be paleidimo galimybės derasi su žmogaus teisėmis ir bendraisiais bausmės tikslais5. Palyginti kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė taikoma bendrojoje teisės sistemoje ir kitose kotinentinės teisės valstybėse6. Išsiaiškinti kokios yra kalinio nuteisto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme paleidimo galimybės Lietuvoje7. Nustatyti Lietuvoje taikomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atitikimą tarptautinėms sutartims ir konvencijomsTyrimo metodai: 1. Aprašomasis 2. Analitinis 3. Lyginamasis 4. Statistinis