BT bendrosios dalies konspektas

BT samprata

BT-kaip teises šaka- nusikalstamų veikų padarymo ir jų teisinių padarinių teisė. Dvejopai kildinama teisės šakos sąvoka: jus poenale arba jus criminale.

Materialioji teisė- BT, kuri numato, kokios veikos yra draudžiamos ir kokios taikomos bausmės už nusikaltimų padarymą.

Formaliosios teisės šakos- baudž. proceso ir bausmių vykdymo teisės.

BT- tai teisės normų visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato už šių draudimų pažeidimą atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip šios veikos pasekmes, tp atleidimą nuo bausmės ar bausmės palengvinimą.

Objektyviąja prasme- tai visuma įstatymo numatytų draudimų ar įpareigojimų, kurie išdėstyti BT normose.

Subjektyviąja prasme- valstybės teisė nubausti asmenį padariusį nusikaltimą.

BT išreikšta BT normomis, kurios yra priimamos, keičiamos ar naikinamos įstatymu, todėl BĮ yra pagrindinis BT normų šaltinis. Seimas kuria Lietuvos BT kaip teisės šaką.

BT dalykas- baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai.

BT objektas- nv jų požymiai ir šių veikų padarymo teisiniai padariniai.

BT- paskutinė priemonė ultima ratio padarius teisės pažeidimą. BT normomis nustatoma tik svarbiausių visuomenės gėrių apsauga, o už padarytus pažeidimus grasinama atitinkamomis sankcijomis. BT normos nukreiptos į teisės pažeidėją, kuriam padarius nusikaltimą numatomi tam tikri asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymai.

BT normos realizuojamos panaudojant imperatyvinį metodą. jas reikia taikyti ne tik tiksliai laikantis BT normose apibrėžtų reikalavimų, bet ir panaudojant valstybės prievartą.

BT funkcijos Tai pagrindinės teisinio poveikio visuomeniniams santykiams kryptys. Pagrindinė kryptis- apsaugoti tam tikrus visuomeninius santykius nuo žalos jiems padarymo.

Bendrosios prevencijos f-ja. Baudžiamaisiais draudimais siekiama užkirsti kelią nusikaltimams apskritai. Bendr. prevencijos poveikis daug priklauso nuo to, kokiu mastu atskleidžiami padaryti nusikaltimai ir juos padariusieji asmenys patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. ne tiek svarbu kriminalizuoti veikas ir griežtinti bausmes kiek tobulinti realų BĮ-mų efektyvumą.

BT informacinė f-ja. BT normų nustatyti draudimai ir įpareigojimai, esant apie juos tinkamai informacijai, visų pirma turi apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų žmones, kurie nėra linkę nusikalsti, bet tokius veiksmus gali padaryti dėl nežinojimo (pav. esant būt. ginčiai, sulaikant nusikaltėlį...)

Represinė f-ja. Esmė ta, kad pagal BT normose nustatytas sankcijas daromi asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymai nuteistajam. Šios f-jos realizavimas iš esmės yra reakcija į padarytą nusikaltimą.

Individualios prevencijos f-ja. BĮ taikymo tikslas nėra vien nubausti asmenį, o nusikaltusiam asmeniui taikant BĮ tikimasi jo elgesio pasikeitimo. Kai taikomos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu patys nusikaltimai aiškiai mažiau pavojingi ir nelabai griežta bausmė turėjo poveikį kad asmenys naujų nusikalstamų veikų nebedarė. Svarbų vaidmenį užkertant kelią naujiems nusikaltimams turi bausmės atlikimo sąlygos, darbas, atliekamas su nuteistaisiais, jų mokymas ir kt.

BT sistema. BĮ. Lietuvoje BT yra kodifikuota, t.y., veikos kurios yra pripažįstamos nusikaltimais, yra numatytos BK. BĮ pagrindinis BT šaltinis. Visos BT normos yra kodifikuotos viename įstatyme- BK. BK sudaro bendroji ir specialioji dalys bei BK priedai. Bendrojoje nustatyta BĮ-ų galiojimo tvarka, nusikaltimo bendrieji požymiai ir jo padarymo formos, asmenų traukiamų baudžiamojon atsakomybėn amžius nurodomos kaltės formos ir atskleidžiamas jų turinys, taip pat bausmės, jų skyrimo ir atleidimo nuo jų tvarka. Specialiojoje- išvardijamos veikos, kurios yra laikomos nusikaltimais ir nustatytos sankcijos už BT normų pažeidimą. nuo 2004 m. BK turi priedą „Įgyvendinami ES teisės aktai“. Čia vardijami ES teisės aktai. su kuriais suderintas LR BK.

BK straipsniai susideda iš dalių. Bendrojoje dalyje straipsnį sudaro viena pastraipa, specialiojoje- dvi pastraipos. Jei straipsnis turi bent dvi dalis, jos numeruojamos. Taikant BK normas labai svarbu įvardinti tinkamą BK straipsnį ir jo dalį. Taikant BK spec dalies normą reikalaujama nurodyti ir BK str. ir jo dalį pagal kurią kvalifikuojama veika.

Spec. dalies str. susideda iš dviejų dalių- dispozicijos ir sankcijos. Dispozicijoje aprašomi teisiškai reikšmingi nusikalstamos veikos požymiai, o sankcijoje- bausmės. Dispozicijos gali būt: paprastosios, aprašomosios, blanketinės ir pasiunčiamosios. Paprastojoje n.v. įvardijama vienu ar keliais žodžiais, nepateikiama tos veikos apibrėžimo ir veikos požymio aiškinimo. Aprašomojoje disp. pateikiamas n.v. apibrėžimas, kad neliktų abejonių dėl n. v. sampratos. Blanktinė disp tada, kai viename BK str. numatoma atsakomybė už daugelį vienarūšių veikų, kurių vardijimas pažeistų įstatymo lakoniškumo principą, dėl to jos tiksliai įvardijamos specialiame įstatyme arba veikos padariniai dėl sudėtingumo gali būt vardijami atskirame teisės akte. Pasiunčiamosios disp. paprastai pradedamos žodžiais „tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką“. Šiose dispozicijose nepateikiamas nei n.v. pavadinimas nei vardijami jau pirmiau aprašyti jos požymiai, skaitytojas siunčiamas į to paties BK straipsnio 1 dalį. Aprašomi tik nauji s veika susiję nusikaltimo sudėties požymiai, dėl kurių veika tampa mažiau ar daugiau pavojinga ir bausmė griežtinama arba švelninama.

BĮ sankcijos galiojančiame BK paprastai formuluojamos kaip alternatyvios. Dauguma sankcijų numato kelių rūšių bausmes iš kurių teismas skirdamas bausmę parenka vieną. Tačiau už sunkius ir l sunkius nusikaltimus įstatymo sankcijoje gali būti numatyta tik viena- laisvės atėmimo bausmė. Sankcijos kurios numato tik laisvės atėmimo bausmę taip pat sankcijos kurios greta numato ir alternatyvias bausmes formuluojamos kaip santykinai apibrėžtos- nurodo tik viršutinę bausmės ribą arba nurodo ir apatinę ir viršutinė bausmės ribą. Ne laisvės atėmimo bausmių formulavimas BK spec. dalies sankcijose turi ypatumų: jų dydis sankcijose nenurodomas, ir teismas skirdamas jas turi vadovautis ir atitinkamais bendrosios dalies straipsniais.

BĮ neturi prieštarauti LR Konstitucijai, kuri numato ne tik bendruosius šalyje galiojančius teisės principus, bet ir tiesiog įtvirtina daugelį baudžiamajai teisei reikšmingų nuostatų. Į Lietuvos Konstitucijoje išdėstytas nuostatas turi būti atsižvelgta ne tik kuriant ir tobulinant baudžiamuosius įstatymus, bet ir juos taikant. Kiekvienas asmuo gindamas savo teises gali tiesiogiai remtis ne tik baudžiamojo įstatymo bet ir Konstitucijos nuostatomis. Šiuo aspektu konstitucinės normos yra baudžiamosios teisės šaltinis.

BT šaltiniai Pagrindinis BT šaltinis yra BĮ.

Teisės šakos šaltinis tai ne tik teisės aktai, kuriuose formuluojamos normos bet ir teisės aktai, kuriuose pateikiami teisės taikytojams privalomi teisės normų aiškinimai. Lietuvos BT šaltinis yra ir tarptautinės sutartys. Teoriškai Tarpt. sutartys gali būti taikomos tiesiogiai, praktiškai sutartys, iš jų ir ES teisės aktai, gali būti tiesiogiai taikomi tik tais atvejais, kai Lietuvos BĮ-ai numato kitokį teisinį reguliavimą negu tarpt. sutartis. Lietuva derina vidaus įstatymus su TS normomis