Ar žmogus gali būti laimingas nekurdamas savo laimės pats?

Ar žmogus gali būti laimingas nekurdamas savo laimės pats?

Kiekvienas žmogus visą gyvenimą siekia laimės. Ji gali būti ir asmeninė, ir visuomeninė. Ši džiaugsmo būsena teikia naudos. Laimingas žmogus jaučiau pasitenkinimą ir malonumą, kadangi išsipildo jo norai bei troškimai. Tačiau sėkmė ne visada priklauso nuo lemties. Kartais žmogaus būčiai įtakos turi neišvengiamos aplinkybės. Vis dėlto, kaip teigiama lietuvių tautosakoje, žmogus pats yra savo laimės kalvis. Vadinasi, jis jaučiasi laimingas tik pats kurdamas savo gyvenimą.

Be abejonės, laimė priklauso ne nuo likimo, bet nuo paties žmogaus charakterio. Nors dalia lemia didelį vaidmenį, kad asmuo patirtų sėkmę, tačiau tam tikras jo būdas ir savybės užtikrina, jog žmogus tikslingai siekia laimės. Silpno charakterio individas pasiduoda aplinkos sąlygoms, kurios nesuteikia džiaugsmo. Kalbant apie tokios minties pavyzdžius literatūroje, galima išskirti XX amžiaus lietuvių rašytojo išeivio Mariaus Katiliškio romano „Miškais ateina ruduo“ personažus. Kūrinyje vaizduojami Virsnių kaimo pokyčiai ir dramatiški žmonių likimai nepriklausomoje Lietuvoje. Vienas iš pagrindinių veikėjų Tilius visą gyvenimą troško laimės. galima teigti, jog silpnas būdas ir neryžtingumas priveda žmogų prie nelaimės kelio. Be kita ko, stipri asmenybė sėkmingai gali kurti savo džiaugsmą. Pavyzdžiui, žymus lietuvių verslininkas Antanas Guoga Trumpai tariant, sėkmė priklauso ne nuo geros nulemtos dalios, bet nuo stipraus žmogaus būdo.