Žmogus būtų laimingas, jeigu...

Kiekvienas žmogus nori būti laimingas. Kaip teigė Aristotelis, „(...)ją [laimę] mes pasirenkame tik dėl jos pačios, o niekuomet dėl ko nors kito.“ Greitai metame darbus, kurie mūsų manymu tik atima jėgas ir nesuteikia jokio pasitenkinimo, tačiau su didžiausiu entuziazmu imamės tokio, už kurį tikimės sulaukti moralinio ar materialinio atlygio, kuris bent trumpam privers mus jaustis gerai. Taigi, laimė – pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas. Nelaimingas žmogus neturi įkvėpimo dirbti nei savo nei kitų labui, jis nebejaučia noro gyventi. Tokia žmogaus būsena veda jį, o palaipsniui ir visuomenę, į savidestrukciją, todėl visais laikais rašytojai, filosofai, dvasiniai vedliai bandė sukurti universalų laimės receptą. Įvairaus pobūdžio literatūros kūriniuose mes galime rasti be galo daug nuomonių apie tai, kas yra laimė ir kaip ją pasiekti, tačiau dar daugiau aptinkame tragiškų nesėkmių ir nusivylimų, kurie sudaro įspūdį, kad laimingas gyvenimas yra išrinktųjų privilegija. Šiuolaikinėje visuomenėje laimingo žmogaus įvaizdis yra siejamas su karjera, amžinu jaunatvišku energingumu ir išvaizda. Nepaisant to, kad šis įvaizdis pareikalauja daug pastangų ir atsidavimo, kad būtų pasiektas, atsiranda nemažai žmonių, kurie dėl šios „laimės“ yra pasiryžę paaukoti viską. Tačiau ar vos tik pritaikęs sau šias normas kiekvienas individas tampa laimingas? Ko iš tikrųjų reikia, kad žmogus būtų laimingas ir ar tikrai pasiekti laimę taip sunku?