Ką man reiškia teatras?

Menas yra suvokiamas kaip žmogaus kūrybinės veiklos išraiška. Kiekvienas žmogus pasirenka sau artimiausią meno rūšį: muziką, šokį, literatūrą, dailę. Nors aš labiausiai mėgstu muziką, bet taip pat ypač vertinu ir kitą meninės išraiškos priemonę – teatrą. Tai artistų, kurie vaidina publikai, pasirodymas scenoje. 2014-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Teatrų metais. Šitokiu būdu Lietuvos valdžia siekia įvertinti teatro vaidmenį ugdant kultūrinį sąmoningumą. Visuomenė yra skatinama puoselėti scenos meną. O ką man reiškia teatro kultūra?

Jau ankstyvoje vaikystėje mūsų gyvenime pasirodo vaidybos menas. Į vaikiškus spektaklius mažamečius vedasi tėvai, seneliai, dėdės ir tetos. Mano kelias į teatrą prasidėjo ketvirtaisiais gyvenimo metais. Įsikibusi į močiutės parankę per savo gimtadienį skubėjau į Klaipėdos dramos teatrą – į pirmąjį spektaklį. Aktoriai vaidino „Tris paršiukus“. Mane, mažą mergaitę, sužavėjo scena. Tuo metu dar neskyriau pasakos nuo realybės, todėl buvo keista stebėti, kaip iš užuolaidų išlenda persirengę artistai, įsikūniję į paršiukų, vilko ir medžiotojo vaidmenis. Tada ypač stebino aktorių drąsa viešai vaidinti prieš publiką, jai dainuoti, linksminti. Vaidinimas sukėlė daug juoko, emocinio antplūdžio. Didelį įspūdį paliko dekoracijos, personažai. Be abejo, dabar į šiuos prisiminimus žvelgiu kitomis akimis. Tuomet vaidinimas įkvėpė svajoti, parodė, kad pasakos gali būti ne tik tėvų sekamos prieš miegą, bet ir vaizduojamos scenoje. Dabar suprantu, jog vaikystėje patirtas teatro stebuklingumo įspūdis manyje įdiegė kultūros pradmenis. Nuo to momento, kai žengiau pro dramos teatro duris, pradėjo formuotis mano sąmoningumas. Vaikiška mąstysena privertė tikėti stebuklais, o teatro kultūra po truputį pradėjo skverbtis į širdį ir ugdyti meniškumą, gėrio ir grožio sampratas. Jei mažametis apsilanko spektaklyje, didelė tikimybė, kad vaidinimus jis mėgs ir ateityje. Taigi teatro atsiradimas vaikystėje padeda formuoti vaiko asmenybę, jo sąmoningumą, lavina fantaziją.