Ar ironiškas požiūris į gyvenimą padeda lengviau įveikti likimo iššūkius?

1 psl. / 505 žod.

Ištrauka

Ironija, daugumai, bet ne visiems, padeda įveikti sunkiausius gyvenimo iššūkius. Tai yra paslėpta pajuoka, kai tikroji teiginio reikšmė, dažniausiai suvokiama iš konteksto. Ši meninė priemonė dažniausiai randama literatūroje, bet ne rečiau – gyvenime. Ironija žmonėms padeda nepalūžti morališkai, neišsižadėti savo įsitikinimų bei išlikti humaniškiems. Dažnai ji pasitelkiama kaip „ginklas“ norint įžeisti, pasipriešinti ar apsiginti. Tik morališkai stipriems žmonėms ironija padeda lengviau įveikti likimo siųstus iššūkius.Dvidešimto amžiaus viduryje visuomenę sukrėtė Antrasis pasaulinis karas, sukėlęs neigiamų padarinių žmonijai. Tuo laikotarpiu žuvo daug asmenų, nemažai buvo išvežta į koncentracijos stovyklas, o likę gyveno baimėje. Norėdami nepalūžti turėjo rasti būdų, kaip tai ištverti. Todėl kai kurie pasirinko ironišką požiūrį į visus baisumus. Vienas iš tokių žmonių buvo Balys Sruoga, kuris 1943 metais už tai, jog profesoriavo universitete buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Patyręs vokiečių lagerio siaubą jis parašė pirmąją Lietuvoje memuarų knygą „Dievų miškas“. Ten parodė kalinių kenčiamą smurtą, badą, šaltį, patyčias taip pat tėvynės bei šeimos ilgesį ir absurdiškus darbus, kurie nebuvo naudingi nei uždarytiems koncentracijos stovykloje, nei viršininkams. Romane rašytojas naudoja ironiją, nes tai buvo priemonė suvaldyti šokiruojančius išgyvenimus, išlaikyti savigarbą ir atsitolinti nuo baisybių, net knygoje jis rašė: „Aš taip dažnai ašaras slepiu po šypsena, ir juo man skaudžiau – tuo beprasmiškiau kvatojuos.“ Netgi žiaurią, nešančią mirtį vietą Balys Sruoga vadina Dievų mišku. Šiame kūrinyje kalbama tarsi pritariant, žavintis, o iš tikrųjų viskas buvo smerktina arba peikiama. Rašytojas net lagerio prižiūrėtojus esesininkus vadino „karžygiais“, „narsuoliais“. Jeigu ne ironiškas požiūris į koncentracijos stovyklos žiaurumas, nežinia, ar Balys Sruoga dar būtų sugrįžęs į Lietuvą. Antrasis pasaulinis karas sukėlė daug baisių darinių, bet tik stipriausi sugebėjo išlikti.


Reziumė

Autorius
ripkute
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€2.27
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Gru 30, 2014
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
1 psl.

Atsiliepimai

Patvirtintas užsakymas
Puikus darbas! :)
Patvirtintas užsakymas
Temą atitiko. Tai buvo tai ko man reikėjo. Tik galėjo būti "stipresnis" darbas. Bet kai ne pats darai, tai reikalauti yra neteisinga :) ačiū

Susiję darbai

XX a. pabaigoje svarstyta: lietuvių literatūroje nėra tikros moters, gal dėl to vis grįžtame prie Šatrijos Raganos, užčiuopusios pradinę stadiją intelektualios, visuomeniškos, turinčios vidinį gyvenimą moters (literatūrologė V. Kelertienė). Ar atsirado tikrų moterų XXI a. lietuvių literatūroje? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys magnetism
Temoje iškeltas klausimas iš tiesų verčia susimąstyti, tačiau ne vien apie tai, ar XXIa. lietuvių literatūroje atsirado tikrų moterų. Tam, kad galėtume kalbėti...

„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“, – prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste

Literatūra Rašinys vytautest
„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą.“...

Publicistas Konradas Virgiejus rašė: „Dauguma kalbos vartotojų stengiasi ją (pa)prastinti, trumpinti, daryti patogesnę ir, deja, kartu primityvinti – bendrauti kuo mažesnėmis sąnaudomis“. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį į kalbos skurdinimo problemą.

Literatūra Rašinys 2016 m. ruta.folk
Publicistas Konradas Virgiejus rašė: „Dauguma kalbos vartotojų stengiasi ją (pa)prastinti, trumpinti, daryti patogesnę ir, deja, kartu primityvinti – bendrauti kuo mažesnėmis sąnaudomis“. Argumentuotai...