B. Vilimaitės novelės „Kada piešime perlinę vištelę?“ interpretacija

B. Vilimaitė – lietuvių rašytoja, novelės žanro meistrė. Jos trumpuose kūrinėliuose už kasdienių įvykių slypi egzistencinės problemos. Rašytoja rūpi šiuolaikinės šeimos byrėjimas, auganti vienatvė ir nykstantis meilės jausmas. Apie šias problemas kalbama ir novelėje „Kada piešime perlinę vištelę?“ Novelėje rašoma, kad mama išvysta ir palieka dukrą vieną. Kad ši neliūdėtų, bando surasti jai kuo daugiau veiklos. Tačiau mama nesupranta, kad motiniškos meilės dukrai niekas neatstos. Pagrindinė novelės veikėja – maža mergaitė Evelina. Nors ji dar visai jauna („maža“), tačiau jai jau tenka ne vaikiška dalia –mama kuriam laikui ją palieka vieną, svetimų žmonių priežiūrai. Mergaitės paveikslas gana negatyvus, ji vaizduojama kaip netinkama jokiai veiklai („storulė“, „pragaišino jūrų kiaulytę“, „amžino tinginiavimo“). Siuvinėjimo pamokos – tai paskutinė viltis mergaitei užtikrinti keleto valandų užimtumą(„juk čia sprendėsi jos dukrelės likimas“).