Žanrinė B. Vilimaitės novelės „Namai“ analizė

Žanrinės ypatybės. Remiantis Regimantu Tamošaičiu, „Bitė Vilimaitė priklausanti subtilesnei humanistinei Jono Biliūno tradicijai, europietiškosios novelės linijai, savo žmogų vaizdavo šeimoje, gilinosi į žmogaus psichologiją per socialinį kontekstą, vertindama jo egzistenciją individualios moralės aspektu. Vilimaitė vaizdavo asmens sielos dramatiškas patirtis. Ji yra europietiškojo personalizmo reprezentantė, humanistinių vertybių gynėja. Vilimaitei svarbu ne gamtos veiksniai, o asmens sielos metafizika, svarbu pats žmogus, koks jis yra, kos buvo ir bus, koks jis yra visada“. Visos šios Vilimaitės kūrybos ypatybės yra ryškios jos kūrinyje „Namai“, kuriame jaučiamos humanistinės idėjos, orientavimasis į žmogaus psichologijos momentą, siekiant per aplinkos daiktus perteikti žmogaus psichologiją.

Tema. Šioje novelėje, pirmiausia, atskira pastraipa aprašomas skirtingas kambarys, tačiau pabaigoje išryškinami veikėjų psichologiniai aspektai. Trumpiau galima įvardyti, kad tai yra kūrinys, kuriame yra detaliai vaizduojamas vienos šeimos namų vaizdas, nuoseklia tvarka, gana sausa forma aprašomi daiktai, kambariai.

 Idėja. Novelėje norima parodyti šeimos narių atskirtinumą, nesutarimą. Name esantys daiktai perteikia kiekvieno šeimos nario charakterio bruožus. Ne visada atsiskyrę vieni nuo kitų, išsprendžiame savo problemas.

Problemos. Ar sugebame savo namus sutvarkyti taip, kad juose būtų jauku ir malonu gyventi? Ar savo namuose išlaikome glaudų ryšį su mums artimais žmonėmis, ar sugebame šeimoje nebūti visi atskirai?