Jurgio Savickio novelės „Fleita“ interpretacija

Jurgis Savickis – žymus modernizmo atstovas, lietuvių literatūroje palikęs ryškius pėdsakus. Tai buvo neeilinė asmenybė. Gyveno visapusišką gyvenimą: daug keliavo, aktyviai dalyvavo politiniame Lietuvos gyvenime, bendravo su garsiais žmonėmis. Patirtis ir išsilavinimas suformavo savitą rašytojo požiūrį į kasdienybę skvarbų, taiklų, tačiau ironišką. Veiklus viešasis gyvenimas vis dėlto nenustelbė rašytojo talento. 
Savo gyvenimo įspūdžius Jurgis Savickis įamžino dienoraštyje, kelionių aprašymų knygose. Tačiau jo kūrybos pagrindas – novelės, kuriose atsiskleidžia šiuolaikiškas rašytojo požiūris, išskirtiniai charakterio bruožai. Kitaip nei ankstesniems novelistams, kuriems buvo svarbu paveikti skaitytojo jausmus, jį sugraudinti, Savickiui svarbiausia pateikti problemą, bet išlaikyti distanciją tarp veikėjų ir skaitytojo, siekiama paversti jį objektyviu kritiku, nepasiduodančiu jausmams, blaiviai mąstančiu ir realiai vertinančiu jį supančią aplinką. Čia atsispindi naujoviškas J. Savickio požiūris į grožinę literatūrą. Daugelį novelių jis rašo remdamasis kitų garsių rašytojų kūrinių temomis, tačiau savaip jas interpretuoja, kelia naujas problemas, visai kitaip į jas žvelgia. J. Savickis jas tarsi sumodernina, pritaiko savo laikmečiui. Tai būdingas šio rašytojo kūrybos bruožas. Kūriniai priklauso ekspresionizmo srovei. Rašytojas neįprastais simboliais, netikėtais palyginimais stengiasi stipriai paveikti skaitytoją, padaryti jam neišdildomą įspūdį. Jurgis Savickis pradėjo naują lietuvių literatū-ros epochą, pateikė kitą, tuomet labai neįprastą, modernų novelių rašymo stilių.