„Turiu aš savy priešingybių versmes“ (V.Mykolaitis-Putinas)

2 psl. / 613 žod.

Turinys

  • Žmogus iš prigimties yra nepastovus ir prieštaringas. O gal turėtume teigti, kad jis toks tampa sąlygojamas jį supančios aplinkos? Jis jaučiasi stiprus ir užtikrintas, tačiau yra ne ką stipresnis už mažą lapelį, skaudžiai vėtomą šiurkštaus vėjo, ir visgi laikosi tvirtai įsikibęs, ir nepraranda vilties išpešti iš gyvenimo viską, ką jis jam suteiks. Žmogus ieško, siekia naujovių, stengiasi iš gyvenimo paimti kuo daugiau. Teigdamas, kad gyvenimas trumpas, jis nesąmoningai jaučia poreikį išnaudoti jį kaip įmanydamas geriau. Tačiau netikėtai tenka susidurti su nesklandumais, kurie neleidžia taip lengvai ir grakščiai slysti jo paviršiumi kaip čiuožikui per ploną vandens membraną. Tada prasideda abejonės, sielos ir proto nesutarimai. Dažniausiai iš to kyla emocinės priešingybės, kurios pasireiškia mumyse taip netikėtai, kad net patys nustembame, o juk buvome tikri, kad puikiai save pažįstame. Tačiau kaip taisyklė visada nutinka tai, ko mažiausiai tikiesi – manei, kad save pažįsti, bet, vos pasitaikius progai, tenka susidurti su visai priešinga asmenybe.

Reziumė

Autorius
tuscany01
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lie 29, 2014
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai