Visuomenės nuomonės ir atskiro individo santykių problema H.Ibseno dramoje „Šmėklos“

H.Ibsenas vienas žinomiausių ne tik norvegų, bet ir visos Europos dramaturgų. Jo dramose (pvz., Lėlių namai, Laukinė antis, Šmėklos) nuolat skamba tiesos ir melo, atvirumo, laisvės motyvai, nagrinėjami sutuoktinių tarpusavio santykiai, keliamas vyro ir moters lygybės klausimas, nagrinėjama individą žlugdančios viešosios nuomonės sukurtų ir primestų pareigų bei įsitikinimų problema. Pastaroji problema ypač ryški yra vienoj geriausių ir tragiškiausių Ibseno dramų, pavadinimu Šmėklos.
Minėtame trijų veiksmų kūrinyje pasakojama Alvingų šeimos drama: dešimtųjų tėvo mirties metinių išvakarėse grįžęs sūnus praneša motinai sergąs sunkia nepagydoma liga, kuria neva susirgęs tik dėl savo nerimtumo (172). Tolesnių įvykių bei aplinkybių priversta motina sūnui atskleidžia ilgai slėptą tiesą, iš kurios paaiškėja, jog vaikino liga yra paveldėta iš palaidą gyvenimo būdą mėgusio tėvo. Paviršutiniškai žvelgiant galima manyti, jog šios istorijos tragizmas slypi motinos apsisprendime - pagreitinti sūnaus mirtį ar ne. Tačiau atidžiau išnagrinėjus dramą matyti, jog iš tiesų tragizmas kyla iš individo apsisprendimo laisvės nebuvimo dėl viską diktuojančių visuomenės sukurtų prievolių, pareigų ir įsitikinimų. Kitaip tariant, visuomenės nuomonė yra virtusi prietarais bei pareigomis, kurie neretai tampa stabdžiais siekiant individualios laimės.