Lietuvos verslo struktūra

Verslininkai ir verslo įmonės yra atviros sistemos.
Jų veikla priklauso nuo aplinkos veiksnių – mokesčių, kreditavimo sąlygų, gyventojų užimtumo bei pajamų, struktūrinių pasikeitimų, demografinių pokyčių, vartotojų poreikių ir pan.
Sėkminga ekonominė veikla užtikrina BVP augimą, gyventojų gerovę.
Esminiai pokyčiai Lietuvos verslo išorinėje aplinkoje vyko Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

Veikiančių ir įregistruotų ūkio subjektų skaičius ženkliai skiriasi. Daugiau kaip pusė įregistruotų subjektų veiklos nevykdo. Bendras veikiančių ūkio subjektų skaičius didėjo, tačiau mažėjo individualių ūkio subjektų (individualių įmonių ir ūkinių bendrijų) skaičius. Ženklai didėjo fizinių asmenų, vykdančių ekonominę veiklą bei UAB skaičius. Sumažėjo ūkio subjektų, kurių pajamos yra nuo 20 000 iki 100 000 Lt, skaičius.
Daugiausia ūkio subjektų užsiima veikla pagal EVRK priskiriama G sekcijai (didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas). Sparčiausiai augo skaičius ūkio subjektų, užsiimančių K (nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla) bei F (statyba) sekcijoms priskirtomis veiklomis, sumažėjo D (apdirbamoji gamyba) sekcijai priskirtomis veiklomis užsiimančiųjų skaičius.
Išregistruojamų įmonių skaičius kasmet mažėja, o įregistruojamų - išlieka panašus. Bankrutuojančių įmonių skaičiaus santykis su įregistruotų įmonių skaičiumi nėra stabilus.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, vyrauja mažos ir vidutinės įmonės. Jos sudaro daugiau kaip 99, 4 proc. (ES-27 vidurkis – 99,8 proc.), visų šalyje veikiančių įmonių ir jau keletą metų nesikeičia.
Verslo įmonių ilgalaikis turtas didėjo, bendrasis pelnigumas išliko panašus, tačiau 2007 m. ypač išaugo grynasis pelningumas, turto pelningumas ir nuosavo kapitalo pelningumas.