Moterų verslo plėtros skatinimas Lietuvoje

Moterų verslo plėtros Lietuvoje skatinimo problema susijusi ne tik su sparčiomis ir fundamentinėmis pastarųjų metų politinės, socialinės, ekonominės, kultūrinės erdvės, bet ir su dvasinių visuomenės vertybių permainomis. Politiniai, socialiniai, ekonominiai pasikeitimai, rinkos ekonomikos įtvirtinimas, nestabilumas, nedarbas, emigracija – visos šios būsenos atsispindi visuomenėje. Taigi, įvykusios permainos turėjo įtakos visų Lietuvos visuomenės gyvenimo sričių kaitai, kuri išryškino lyčių lygybės bei fundamentinių krikščioniškų, dvasinių visuomenės vertybių, tokių kaip šeima, sampratos pokyčius.

Lietuva, būdama pilnaverte Europos Sąjungos (ES) valstybe, perima ir pripažįsta visas vertybes, istoriškai ir tradiciškai susiformavusias pažangiausiose Europos valstybėse. Jos sukuria pagrindą žmogaus teisių plėtrai ir praturtina žmogiškąjį potencialą. Viena fundamentaliausių vertybių ES – lyčių lygios galimybės. Visuomenėje ir darbo rinkoje vis labiau laikomasi lyčių lygybės principo, tačiau lyčių nelygybės atvejų dar būna nemažai, daugiausia moterų atžvilgiu. Nerimaujama, kad dėl dabartinės ekonomikos krizės lyčių lygybės srities pasiekimams gresia pavojus ir kad moterys nuosmukio padarinius pajaus labiau. Nuosmukis gali tapti priežastimi apriboti ar nutraukti lyčių lygybės užtikrinimo priemones, tai patvirtina veiksmų, kurių valstybės narės ėmėsi krizei įveikti, analizė. Kita vertus, krizės laikotarpis suteikia išskirtinę galimybę svarbiam pasikeitimui, žinant, kad lyčių lygybė yra būtina tvaraus ekonomikos augimo, užimtumo, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos sąlyga.

2010 m. priimdama lyčių lygybės strategiją, kuri pakeis dabartines moterų ir vyrų lygybės gaires, EK atnaujino įsipareigojimus skatinti lyčių lygybę. Taip pat bus atnaujinta Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, be to, lyčių lygybė bus įtraukta į ES 2020 m. strategiją. 2010 m. taip pat yra Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai, kuriais bus pabrėžtas poreikis taikyti veiksmingas pažeidžiamų grupių, tarp kurių yra ir moterys, įtraukties priemones.

Europos komisija (EK), įvertinusi mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) veiksmingumą, efektyvumą, naudingumą ir apribojimus, bei siekdama įgyvendinti lyčių lygybės strategiją, parengė rekomendacijas remti moterų verslumą (Responsible entrepreneurship: A collection of good practice cases among small and medium-sized enterprises across Europe, 2003; 2010-2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija, Moterų ir vyrų lygybės įgyvendinimo gairių ataskaita 2006-2010). Tai sudaro sąlygas moterų užimtumui ir verslumui didinti.

Lietuvoje didžiausias dėmesys vis dar skiriamas lyčių lygybės teisiniam reglamentavimui, deja, tarptautinėje praktikoje susiduriama su sudėtinga lyčių lygių galimybių įgyvendinimo problema.

Moterų verslo Lietuvoje problematikos ištirtumas dvejopas: daugiausia atlikta tyrimų bendriausiuoju lyčių lygiateisiškumo požiūriu – moterų išnaudojimas, smurtas šeimoje ir darbe, homoseksualumas ir pan., tačiau moterų profesinės veiklos, karjeros bei verslininkystės temos nepakankamai analizuojamos. Mokslininkų Rakauskienės, Chlivicko, Biko, Lisauskaitės (2007), Reingardės (2001, 2004), Vidrinskaitės (2001), Lygių galimybių centro ir kt. tyrimų išvados rodo, kad moterų verslo plėtros kliūtys Lietuvoje yra nepakankama valstybės finansinė parama ir dėmesys smulkiam bei vidutiniam verslui, netobula mokesčių sistema, biurokratizmas ir korupcija, profesionalumo, žinių bei kvalifikuotų darbuotojų stoka, finansinių ir ekonominių išteklių trūkumas.

Faktas, kad tarp 17 nacionalinių moterų verslumo skatinimo organizacijų WES tinkle (http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/promoting-entrepreneurship/women/portal/index_en.htm) nėra registruotos Lietuvos organizacijos, iliustruoja nepakankamą šalies moterų iniciatyvumą tarptautinėse verslo organizacijose. Apibendrinant, moterų verslo plėtros skatinimo problematikos aktualumą atskleidžia smulkaus ir vidutinio verslo plėtros poreikis, lygių galimybių užtikrinimas, nepakankamas moterų aktyvumas kuriant verslą bei informacijos apie moterų verslo problemas stoka.

Tyrimo objektas – moterų verslo plėtra Lietuvoje.

Darbo tikslas – moterų verslo konkurencingumo didinimas.

Uždaviniai:

1. Įvertinti moterų dalyvavimo versle ypatumus verslo plėtros požiūriu.
2. Atskleisti moterų verslo plėtros kliūtis.
3. Pasiūlyti moterų verslo skatinimo priemones.

Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, lygių galimybių užtikrinimo Lietuvoje ir ES teisinės bazės analizė, dokumentų analizė, vykdytų moterų verslumo ir lygių galimybių skatinimo projektų medžiagos, atliktų šios srities tyrimų rezultatų analizė, kokybinė analizė, statistinių duomenų aprašomoji analizė.

Darbą sudaro 3 dalys. Pirmoje dalyje analizuojama lyčių lygybės problema ekonomikos efektyvumo požiūriu, antroje dalyje analizuojami atlikti moterų verslo tyrimai ir jų metodika, pateikiami apibendrinimai, trečiojoje dalyje išskiriamos moterų verslo ES plėtros kliūtys bei pateikiamos rekomendacijos dėl priemonių moterų verslui ES skatinti, remiantis statistinių duomenų bei šiuolaikinės verslininkės modeliu, sudarytu pagal verslininkių veiklos aprašymų kokybinės analizės rezultatus.