Fizikinė tarša: elektromagnetinė spinduliuotė, šiluminė tarša, akustinis triukšmas ir vibracija

Fizikinė tarša – aplinkos tarša triukšmu, vibracija, jonizuojančiąja ir nejonizuojančiąja spinduliuote, radioaktyviąja medžiaga, kuri patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų ir pakenkimus gyviems organizmams tuoj pat arba po tam tikro veikimo laikotarpio. Fizikinės taršos sąvoka apima ultragarsą, infragarsą, infraraudonąją, ultravioletinę, elektromagnetinę, j radiaciją, šiluminę spinduliuotę, lazerio spinduliavimą, atmosferos slėgį (padidėjęs ir sumažėjęs), netinkamos mikroklimato sąlygos (oro temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis), apšvietimas. Kai kada prie šių veiksnių priskiriamas ir padidėjęs oro užterštumas nenuodingomis dulkėmis, tačiau dažniausiai dulkės priskiriamos mechaninei taršai.