Akustinė tarša urbanizuotose teritorijose ir jos poveikis gyventojų sveikatai

Aplinkos triukšmas, tai – transporto, statybų, pramonės bei kai kurios žmonių pramoginės veiklos sukeliami garsai, kurių lygiai viršija žmogaus kasdienei veiklai, poilsiui ir miegui reikalingos garsinės aplinkos lygį. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro duomenis transporto triukšmas lemia daugiau kaip 1 milijoną prarastų sveiko gyvenimo metų Europos regiono valstybėse dėl ligų, negalios ar ankstyvų mirčių (http://www.sam.lt).

Triukšmas gali daryti žalingą tiesioginį ir netiesioginį poveikį žmogaus sveikatai, pavyzdžiui, pažeisti klausą, trikdyti miegą, sukelti psichikos sutrikimus bei padidėjusį kraujospūdį (Gražulevičienė, 2002). Žalingas triukšmo poveikis sveikatai gali sukelti priešlaikinį ligotumą ir, kraštutiniais atvejais, mirtį. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad dėl nuolatinio aukšto lygio aplinkos triukšmo poveikio padidėja tokių kraujotakos sistemos ligų, kaip miokardo infarktas, rizika (Gražulevičienė, 2002). Atsižvelgiant į tai, triukšmo tarša vertinama ne tik kaip aplinkosaugos problema, bet ir kaip grėsmė visuomenės sveikatai (http://www.sam.lt). Todėl yra labai svarbu geriau susipažinti su triukšmą sukeliančiais šaltiniais ir jo daromu poveikiu žmogui.

Aplinkos triukšmo problema yra sprendžiama pasitelkiant įvairius kontrolės būdus. Juos pritaikant galima ne tik reguliuoti triukšmo lygį, bet tuo pačiu sumažinti neigiamą jo poveikį žmogaus organizmui.

Tikslas:

Apibendrinti literatūros duomenis apie triukšmą sukeliančius šaltinius, triukšmo poveikį žmogui bei jo kontrolės būdus.

Uždaviniai:

1. Susipažinti su triukšmo sąvoka ir charakteristikomis, išskirti triukšmą sukeliančius šaltinius
2. Aprašyti, kaip triukšmas veikia žmogaus organizmą.
3. Išskirti triukšmo kontrolės būdus.