Tirpalo virimo temperatūros nustatymas vakuume

Teorinė dalis. Dydis, kuriuo apibūdinamas skysčių ir dujų slėgis vadinamas hidrostatiniu slėgiu. Slėgis galis būti absoliutusis (pilnutinis), vakuuminis ar manometrinis. Absoliutųjį slėgį sudaro atmosferos slėgio ir manometrinio slėgio suma. O vakuuminis slėgis gaunamas iš atmosferos slėgio atėmus absoliutųjį. Taigi, vakuuminis slėgis yra absoliutaus slėgio trūkumas iki atmosferos slėgio.

Virimo temperatūra – medžiagos temperatūra, kurioje vyksta skysčio fizinis virsmas į dujinį visame medžiagos tūryje. Virimo metu medžiaga visame tūryje pereina iš skysto agregatinio būvio į dujinį skirtingai nuo garavimo, kur procesas paviršinis. Skysčio garų slėgis tampa lygus skysčio išorės atmosferos slėgiui.Virimo temperatūroje skystis ir garai yra termodinaminėje pusiausvyroje. Virimo temperatūra kinta priklausomai nuo išorinio slėgio: mažėjant slėgiui, mažėja virimo temperatūra (todėl aukštai kalnuose virimo temperatūra yra mažesnė – pvz., Everesto viršūnėje vanduo verda esant 69 °C).

Tirpiųjų sausųjų medžiagų (masė %) kiekio nustatymas. Tirpiųjų sausųjų medžiagų (masė %) kiekį nustatome refraktrometru. Kai aplinkos temperatūra yra 20 °C, šis kiekis turi būti lygus 1,3330. Jei temperatūra aukštesnė ar žemesnė negu 20 °C, įvertinama pataisa (1 lentelė) ir lūžio rodiklį apskaičiuojama pagal žemiau pateiktą formulę (1). Paspaudus vykdymo mygtuką READ įjungiamas prietaisas. Fiksuojama refraktometro ekranėlyje rodoma temperatūra. Tuomet užlašinamas tiriamasis mėginys ant prizmės ir leidžiama, kad prisipildytų pilna ertmė. Paspaudus vykdymo mygtuką READ, ekrane bus rodomas lūžio rodiklio kiekis vienetais (RI) arba sacharozės masės dalimis (Brix). Kiek kartų bus spaudžiamas vykdymo mygtukas, tiek kartų bus matuojama koncentracija. Rezultatai iš RI į Brix ir atvirkščiai, keičismi paspaudus mygtuką SCALE.