Tarpinio įsiminimo tyrimas

Atmintis – tai individo gebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai, kas patirta (t.y. patyrimo istoriją) ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis. Pasak Cicerono, atmintis yra “visų dalykų saugykla ir sergėtoja“. Taigi informacijos įsiminimas ir atsiminimas vaidina labai svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime.

Pagrindiniai atminties lygiai yra:

• Įsiminimas;
• Saugojimas (laikymas) atmintyje;
• Atsiminimas.

Įsiminimas gali vykti informaciją užfiksuojant betarpiškai, bei į pagalbą pasitelkiant įvairias pagalbines, įsiminimą lengvinančias priemones. Pagal įsiminimo procesų vietą veiklos struktūroje, įsiminimas yra skirstomas į valingą ir nevalingą įsiminimą. Valingas įsiminimas vyksta, kai žmogus tikslingai, pasitelkęs mąstymą, dėmesį, valios pastangas, stengiasi įsiminti įvairius stimulus, įvykius, vaizdus, mintis, judesius ir taip toliau. Nevalingai įsimenama tada, kai neturima tikslo įsiminti kokią nors medžiagą ir atmintis atlieka kitiems objektams skirtas operacijas. Saugojimas atmintyje – tai suvoktos informacijos ilgai trunkantis laikymas. Informacijos saugojimas atmintyje daugiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu medžiaga buvo įsiminta ir kokiais būdais stengiamasi neužmiršti. Atmintyje laikomos informacijos paieškų ir atgaivinimo procesas yra vadinamas atsiminimu. Prireikus (o kartais ir spontaniškai) mes paimame informaciją iš saugyklos, ji vėl patenka į mūsų sąmonės lauką, yra atsimenama tarsi vėl būtų atgaminamas patyrimas. Atsiminimo tikslumas priklauso nuo kiekvieno atminties lygio. Atsiminimas, kaip ir įsiminimas, gali būti atliekamas valingai ir vykti be valios pastangų.

Mneminis metodas (tarpinio įsiminimo metodas) yra įvairių formų: tai pakartotinis daiktų suvokimas, pakartotinis jų vardijimas, žodžių kartojimas, kai suvokta visa medžiaga – tai tikslus medžiagos kartojimas.

Kartojimas turi dvejopą reikšmę: jis reikalingas, kad medžiaga būtų įsidėmėta bei išmokta ir kad ji išliktų atmintyje, nebūtu užmiršta. Didelę reikšmę medžiagai įsiminti ir išlaikyti atmintyje turi kartojimo įvairovė. Vaikai, pradėję lankyti pradinę mokyklą, vis geriau pradeda įsiminti. Todėl viduriniosios vaikystės raidai būdinga vis gerėjanti atmintis. Jie geriau įsisąmonina ir naudoja kartojimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat jau sugeba įsisąmoninti prasminį siejimą. Didelę reikšmę loginei vaikų atminčiai ugdyti turi kalba. Organizuodami vaikų darbą su paveikslėliais, yra padedama vaikams nevalingai įsiminti paveikslėliuose pavaizduotus daiktus.