Psichologijos pažinimo procesų tyrimas

Kai patenkame į mums jau pažįstamą situaciją, jaučiamės saugiau – žinome, ko galime tikėtis, ir kaip tinkamiausia elgtis. Tai daryti mums padeda atmintis – gebėjimas įsiminti, saugoti ir vėliau atgaminti reikalingą informaciją. Atmintis leidžia mums mokytis – kartojantis aplinkybėms pasinaudoti ankstesne savo patirtimi. Be atminties kiekviena situacija mums būtų nauja ir mes vėl nežinotume, kokių veiksmų imtis.

Žmogaus atmintis saugoma smegenų neuroniniuose tinkluose, o tiksliau sinapsėse.

Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, ryšyje su praeitim, dabartim ir ateitimi. Atmintis gali būti apibūdinama kaip gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atgaminti bei panaudoti patyrimo teoriją. Psichologai pabrėžia, kad net paprasčiausiam atminties veikimui būdingi 3 procesai: įsiminimas, saugojimas ir atsiminimas.

Skiriamos trys atminties posistemės: sensorinė, trumpalaikė ir ilgalaikė. Sensorinėje atminties posistemėje labai trumpai (paprastai trumpiau nei sekundę) laikoma jutimo organais gauta ir jutimiškai apdorota, t.y. suvokta, informacija. Ji gali būti išskirstoma pagal jaudinimo pobūdį, pvz., regimoji, girdimoji ir t.t. Manoma, jog sensorinėje atmintyje vyrauja fiziniai informacijos požymiai. Jutiminė atmintis informaciją išsaugo apie 1 sekundę po to, kai nustojo veikti fizinis stimulas (garsas, kvapas, šviesa). Jutiminės atminties užduotis – išlaikyti informaciją tiek, kad aukštesni smegenų centrai nuspręstų ar konkretus stimulas vertas dėmesio, ar ne. Jutiminė atmintis egzistuoja visiems jutimams, tačiau skiriasi jos trukmė ir apimtis. Regėjimo jutimui ji apie 0,5 s, klausai – apie 2 s.