Strūpo iliuzijos tyrimas

Literatūros apžvalga: Tiriant dėmesį vienas iš ryškesnių tyrinėtų reiškinių yra Stroop‘o efektas. Jo tyrimą pirmą kartą aprašė žurnale „Journal of Experimental Psychology“ amerikiečių mokslininkas J. R. Stroopas (1935). Vėliau šio tyrimo rezultatai ir gautos išvados pavadintos jo vardu – Stroopo efektu. Mokslininkas pademonstravo, kad jeigu spalvotu rašalu parašytus žodžius reikia perskaityti kaip galima greičiau, tai spalva skaitymo greičiui įtakos neturi. Tokios situacijos metu, kai reikia pasakyti parašyto žodžio spalvą, o ta spalva nesutampa su parašyto žodžio prasme – skaitymo greitis sulėtėja. Pavyzdžiui, žodis „RAUSVA“, parašytas mėlyna spalva, bus perskaitomas lėčiau, negu žodis „RAUSVA“ parašytas raudona spalva. Stroopo efektas pavadintas John Ridley Stroop’o garbei 1935 m. paskelbusiam šį testą eksperimentinės psichologijos žurnale. Dviejų smegenyse esančių sistemų susikirtimas, skaitymo ir spalvų atpažinimo, ugdo ir stiprina mūsų dėmesį, kuria naujas neuronų jungtis reikalingas šiai užduočiai spręsti. Frank Schirrmacher (2013). "Stroop" efektas yra reiškinys, kai reikia pasakyti žodžio spalvą, bet ne žodžio pavadinimą. Nors tai gali atrodyti paprasta, poveikis susijęs su uždelstomis reakcijomis, kai žodžio spalva nesutampa su žodžio pavadinimu.

Tyrimo objektas : „Stroop“ efektas

Tikslas: patikrinti, ar veikia Stroop‘o efektas.

Uždaviniai: palyginti reakcijos laiką, kai sutapo žodžio prasmė su spalva ir nesutapo

• Kai reikėjo nustatyti žodžio prasmę;
• Kai reikėjo nustatyti žodžio spalvą.

Priemonės: kompiuterinė programa, kompiuteris.

Stimulai: baltas fonas, raudonos, žalios ir mėlynos spalvos žodžiai. Pauzė tarp pasirodančių žodžių – 3000 ms, įvertinamo laiko intervalas – 1500ms. Žodžiai lietuvių kalba.

Tirimieji: Moteris, 19 metų, gera rega.

Darbo eiga: Tirimoji buvo pasodinta prieš kompiuterį, jai buvo paaiškintas darbo tikslas, eiga, ir kaip dirbti su kompiuterine programa. Programa atsitiktinai parinkdavo vieną iš trijų žodžių: RAUSVA , ŽALSVA , MELSVA. Kiekvienas žodis buvo pateikiamas parašytas atsitiktinai nuspalvinta spalva: raudona, žalia ar mėlyna. Tiriamoji turėjo kaip galima greičiau nustatyti žodžio prasmę, (pirmoje tyrimo dalyje, 1 lentelė), arba žodžio spalvą, (antrojo tyrimo dalyje, 2 lentelė), ir spausti atitinkantį spalvą klavišą. Klavišas „1“ atitiko raudoną spalvą, klavišas „2“ atitiko žalią spalvą, klavišas „3“ atitiko mėlyną spalvą.

Tyrimo rezultatai: tyrimo rezultatai pateikiami žemiau esančiose lentelėse ir paveikslėliuose.